2017-09-19, antradienis, 23:35.     Šiandien Radviliškyje saulė teka 06:59, leidžiasi 19:23, dienos ilgumas 12:23.

Ar galėsime vaistus pirkti ne tik vaistinėse?

2017-06-29, paskelbė Dienos NAUJIENOS
Ar galėsime vaistus pirkti ne tik vaistinėse?

„Žinių radijo" laidoje „Ekonomika šiandien" pirmadienį buvo diskutuojama tema, kur dar bus galima įsigyti vaistus. Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė ir Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė su laidos vedėju Žilvinu Šilėnu aptaria šiuo metu svarstomus pasiūlymus išplėsti vaistų įsigijimo vietų skaičių.

 

Tik dienos stacionare besigydantiems ligoniams

 

Žilvinas Šilėnas: Ar tiesa, kad nuo šiol vaistus bus galima pirkti ir degalinėse, ir parduotuvėse, ir netgi ligoninėse bei ligoninėms priklausančiose poliklinikose?  


Kristina Garuolienė: Bus galima pirkti ne tik vaistinėse. Bus nustatytos tam tikros sąlygos, kur bus galima parduoti, išduoti vaistus. Šioje vietoje yra dvi taisyklės: vaistai, kurie bus išduodami stacionarų vaistinėse bus kiti lyginant su tais, kuriuos bus galima įsigyti ne vaistinėje, o kitose prekybos taškuose.


Ž. Š.: Vaistinės ligoninėse ir poliklinikose, jos priklausys ligoninėms ir poliklinikoms?


K.G.: Kalbant apie šį projektą, turime omenyje stacionarių ligonių vaistines. Tikslas yra pagerinti situaciją ligoniams, kad jie galėtų įsigyti vaistus, kuriuos jiems reikia vartoti dienos stacionare. Dienos stacionarus turi tos ligonės, kurios teikia sudėtingesnes paslaugas, tokias kaip, chemoterapija, onkologinėmis ligomis sergančių ligonių gydymas.

 

Pagal dabartines nustatytas taisykles, atsiranda nepatogumų ligoniams, kai gydytojas jiems paskyrė vaistą, o jie turi nueiti nusipirkti jo į kažkur kitur esančią vaistinę. Juolab, kad žmonės ne visose vaistinėse randa jiems paskirtų vaistų. Taip pat ne visada randa pigiausią alternatyvą. Kad išvengti tų nepatogumų, tokiu atveju leistumėme pacientams, kurie gydosi ligoninėje, dienos stacionare, kad jie turėtų galimybę toje pačioje ligoninėje įsigyti vaistų.


Ž. Š.: O ar aš galėsiu ateiti į ligoninę ir nusipirkti vaistų nebūdamas ligoniu?


K. G.: Vaistus, kurie vartojami ambulatoriškai, ne dienos stacionare, pacientai gali įsigyti ir kitose vaistinėse. Problema, kuri yra sprendžiama - tai dienos stacionaro aprūpinimas vaistais, nes pagal dabartinius teisės aktus, dienos stacionaras yra ambulatorinis gydymas ir pacientams vaistai yra kompensuojami, nors jie vartojami stacionare. Yra tam tikrų, kurių negalima vartoti ne ligoninėje. Kalba būtent ir eina apie tuos sudėtingus vaistus, nes paprastus vaistus, jūs galite įsigyti ir kitose vaistinėse. Nemanau, kad ligoninių vaistinių tikslas yra aprūpinti ligonius besugydančius namuose. Jų tikslas yra aprūpinti tuos, kurie gydosi jų ligoninėje.    


Ž. Š.: Tik noriu pasitikslinti, steigdamiesi vaistines ligoninėse, norite sukurti konkurenciją privačioms vaistinėms?


K. G.: Norime sukurti konkurenciją privačioms vaistinėms, bet tam tikrame vaistų segmente. Tai vaistų, kurie yra vartojami stacionare, segmente, ligoninių segmente. Tokių vaistų taip pat yra nemažai mūsų kompensuojamų vaistų sąraše.


J. Šovienė: ši priemonė kvepia planine ekonomika


Ž. Š.: Jūrate (Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė,- red.), kaip jums atrodo visa ši iniciatyva?


Jūratė Šovienė: Visas šis projektas skamba labai įtikinamai. Pacientams nereiks toli eiti ieškoti vaistų, jie juos įsigys pigiau, bet iš esmės, jei visgi pasigilintumėme į šį pasiūlymą, tai panašu, kad sveikatos apsaugos ministerija, iš esmės, siūlo steigti valstybinių vaistų tinklą.


Kaip sakoma - tikslas pateisina priemones. Tas vertinimas tokio valstybinių vaistinių tinklo steigimo ir priklauso nuo to, kokio tikslo siekiama. Jeigu siekiama pigaus populiarumo, jeigu siekiama sukurti naujas darbo vietas saviems partiniams ir nepartiniams, jeigu siekiama iš rinkos išstumti smulkias šeimos vaistines, pagąsdinti vaistinių tinklus, atgrasyti investicijas į farmacijos sektorių, tai pasiūlymas, mano nuomone, labai geras.


Bet jeigu siekiama, kaip viceministrė minėjo, intensyvesnės konkurencijos, tai pasiūlymas yra labai nerimtas ir nekompetentingas. Ir kodėl taip yra? Iš esmės ši priemonė kvepia planine ekonomika, kurios pasekmes mes visi žinome. Tai yra stagnacija, menkas pasirinkimas, deficitas ir nepagrįstai didelės išlaidos.


Ž.Š.: Ar matote grėsmes, kad vis dėlto čia ne šiaip pardavinės keletą specifinių vaistų reikalingų ligoniams, bet iš esmės pardavinės tą patį, ką vaistinėse ar labai panašų asortimentą?


J.Š.: Kaip sakoma, apetitas kyla bevalgant. Iš pradžių jie planuoja parduoti tik keletą vaistų, tik tai tiems pacientams, kurie guli dienos stacionare, bet įstatymo projekte tai nėra numatoma. Siūlymas yra suteikti leidimą ligoninėms, kurios priklauso valstybei ar savivaldybėms, leidimą turėti savo vaistines, kurios prekiaus vaistais mažmeninėje prekyboje.


Jei SAM nori daryti verslą, kiek tai kainuos mokesčių mokėtojams?


Ž.Š.: Jie sako, kad tose vaistinėse bus pigiau, iš kur tas pigumas gali atsirasti?


J.Š.: Sunku pasakyti, nes jeigu sveikatos apsaugos ministerija nusprendžia daryti ar kurti verslą, norėtųsi matyti, kaip mokesčių mokėtojui, to verslo planą. Kiek mums tai kainuos? Kokias bus mums iš to nauda? Ar mes turime pakankamai kompetencijų tokį verslą valdyti? Kaip jis atrodys ilgalaikiai perspektyvoje?


Bet tuo pačiu sveikatos ministerija sako, kad ne, čia ne visai verslas, čia viskas tik gyventojų patogumui, paslaugas teiksime pigiau. Ką reiškia pigiau? Ne rinkos kainomis? Jeigu ne rinkos kainomis, tai panašu, kad bus užsiiminėjama labdara. Tai jeigu sveikatos apsaugos ministerija vėlgi disponuoja tai pertekliniais ištekliais, tai man pasidaro keista, kodėl jie ketina vaistus pirkti pigiau ir juos ketina pigiau parduoti.


Galbūt tada tiesiog padinkime pensijas ir žmonės, nepriklausomi nuo valdžios malonės, turės galimybę rinktis, ar jam valgyti salotas, keliauti po pasaulį, ar jam valgyti rūkytas dešras ir gerti vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio. Kodėl gi neleisti žmonėms pasirinkti?


Ž.Š. Gal vertėtų kai kuriuos vaistus tiesiog už dyką dalinti, o ne valdišką vaistinę steigti. Vietoj to, kad išleistumėme kažkiek milijonų valdiškų vaistinių tinklo įrengimui, tuos pinigus išleisim nupirkdami vaistų žmonėms. Gal čia geresnis būdas būtų?


J.Š.: Didžiulė bėda yra tame, kad sveikatos apsaugos ministerija, aiškinamajame rašte, kuriame turėtų vertinti tokio pasiūlymo poveikį, tiek valstybės finansams, tiek rinkai, tiek vartotojams, jie to nepadaro ir  sako, kad valstybės finansams poveikio nebus.
Kompensuojamųjų vaistų mechanizmas SAM rankose.


Ž.Š.: Dabar turime didžiąsias tinklines vaistines, mažas bei nepriklausomas vaistines ir  įsivaizduokime, kad atsidaromos valdiškos vaistinės, konkurencija, aišku, padidėja, nes atsiranda daugiau vietų, kur galima nusipirkti vaistų. Kas pirmas kristų šioje kovoje? Gal tiesiog valdiškos vaistinės subankrutuotų?


J.Š.: Valstybė turi labai gilią kišenę ir praėjusią savaitę premjeras sakė, kad valstybinės įstaigos dirba neefektyviai. Jeigu pasižiūrėsime Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos ataskaitas, matysime, kad mes turime didžiulę bėdą su šiuo metu veikiančiomis valstybinėmis įmonėmis.


Vėlgi, jeigu pažiūrėsime Valstybės kontrolės ar Konkurencijos tarybos pastarojo meto tyrimus, pamatysime, kad mes turime didžiulę bėdą sveikatos apsaugos sistemoje su farmacijos sektoriumi. Ir ši didžiulė netvarka kyla dėl reguliavimo. Man labai keista, kad vietoj to, kad Sveikatos apsaugos ministerija imtų ir darytų tvarką bei keistų reguliavimą, siektų efektyvumo, siektų ūkiškumo, nusprendžia kurti verslą.   


Valstybinis verslas konkurencijos nesukurs, valstybinis verslas tiesiog mums labai daug kainuos. Kainuos tiek efektyvumo prasme, tiek skaidrumo prasme ir tiek korupcijos prasme. Vienas pagrindinių trukdžių konkurencijai yra diskriminacinis, protekcionistinis, neskaidrus reguliavimas. Ir tokio reguliavimo pavyzdį mes turime kompensuojamųjų vaistų sistemoje.


Ž.Š.: Ką turite galvoje?


J.Š.: Kompensuojamų vaistų mechanizmas yra sveikatos apsaugos ministerijos rankose ir kaip sveikatos apsaugos ministerija geba tą mechanizmą sutvarkyti, tokias kainas mes ir mokame. Jeigu negeba jo tvarkyti, tai tiek valstybė, tiek pacientai išleidžia gerokai daugiau. Tai čia reiktų susiimti ir pirmiausia tvarkyti šį dalyką.


Darydama reguliacinius sprendimus ministerija nevertina poveikio rinkai ir vartotojams


Ž.Š.: Pabandykime šiame siūlyme įžvelgti ir pozityvo. Tarkime yra pasiūlymas, kad vaistų galėsi nusipirkti degalinėse, parduotuvėse ir kitose mažmeninės prekybos vietose. Lyg viskas atrodo gerai, didinama konkurencija, daugiau darbo vietų.


J.Š.: Į šį pasiūlymą žiūrint per konkurencijos prizmę, skatinama privati iniciatyva, suteikiama galimybė ūkio subjektams, kurie neveikia šiame sektoriuje, jame pradėti veikti. Viskas gerai, mes čia, kaip konkurencijos institucija, nematome jokių bėdų ir kaip tik sveikiname, tokį pasirinkimą.   


Neramu yra dėl to, kad sveikatos apsaugos ministerija darydama reguliacinius sprendimus nevertina poveikio rinkai ir vartotojams. Yra sakoma, kad viena iš grėsmių, kuomet liberalės pardavimas vaistiniais preparatais, atsiras neracionalus vaistų vartojimas ar vaistų perdozavimas. Tokiai rizikai suvaldyti sveikatos apsaugos ministerija, sako, kad reikės intensyviau šviesti ir informuoti visuomenę, kaip racionaliai vartoti vaistus. Vėlgi, kyla klausimas, kiek tai kainuos, tačiau aiškinamajame rašte matome, kad tai nieko nekainuos.


Iš kur SAM suskaičiuoja 9 milijonus sutaupytų eurų, neaišku


Ž.Š.: Prisimenu prieš pora metų, net gal ir prieš dešimt metų, daug diskusijų kilo dėl vaistinių ir vienas iš argumentų buvo, kad Lietuvoje vaistai brangūs, nes pas mus vaistinių per daug.


J.Š.: Praėjusių metų pradžioje farmacijos departamento direktorė, aiškindama, kodėl reikia palikti reikalavimą vaistinių plotui palikti ne mažesnį kaip 50 kvadratinių metrų plotą. Buvo būtent toks nustatytas reikalavimas. Ji dėstė, kad kuo daugiau vaistinių, tuo didesnė konkurencija, o kuo didesnė konkurencija, tuo didesnės kainos, nes kiekvienai vaistinei reikia užsidirbti. Todėl nemaža dalis vaistinių, nepriklausančių tinklams, užsidarė.


Ž.Š.: Prieš metus per daug vaistinių buvo blogai, dabar dar daugiau vaistinių bus gerai? Tai, čia pasikeitė mąstymas? Ar jie pagaliau pažino, kas yra tikrasis ekonomikos dėsnis? Ar dėl to, kad vaistinės valdiškos, tai nieko tokio, kad jų padaugės?


J.Š.: Tai, kad keičiasi mąstymas, nėra blogai, bet, kad keičiantis mąstymui nusprendžiama kurti valstybinių vaistų tinklą, čia yra bėda. Yra tikrai ką veikti farmacijos sektoriuje. Tai pirmiausia susitvarkyti su kompensuojamų vaistų sistema.


Sveikatos apsaugos ministerija aiškinamajame rašte teigia, kad įvesdama laikiną sistemą ir išmesdama iš kompensuojamųjų vaistų kai kuriuos vaistus ar nustatydama su kokia maksimalia  kaina vaistas gali pasilikti kainyne, jos paskaičiavimais poveikis valstybėms finansams yra nulinis. Dabar jie viešai teigia, kad valstybė sutaupys 9 milijonus eurų. Niekaip nesuprantu, kaip valstybė gali sutaupyti tiek pinigų, jeigu bazinės kainos skaičiavimas, pagal kurį yra kompensuojamas vaistas, nesikeičia. Nebent galimas toks variantas, jog į statistiką nepateks žmonės, kurie nebepirks vaistų iš kompensuojamų vaistų kainyno, o tiesiog pirks juos nekompensuojamus.
 

ELTA

 

Mini ekskavatoriaus nuoma su operatoriumi

 

 

Žemės kasimo, lyginimo darbai.  20 eur/val.

Mobilus telefonas +370 623 10644

Internetinis puslapis - spauskite čia

 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai

Apklausa

Ko labiausiai tikitės iš rajono valdžios?
manoRadviliškis.lt

Redakcija:
mob. (8 691) 44 277
e.p. info@manoradviliskis.lt