2017-09-19, antradienis, 23:44.     Šiandien Radviliškyje saulė teka 06:59, leidžiasi 19:23, dienos ilgumas 12:23.

Neapdairaus ūkininkavimo pasekmės Lietuvoje: dirvožemis jau prastesnis nei Latvijoje ar Lenkijoje

2017-05-18, paskelbė Dienos NAUJIENOS
Neapdairaus ūkininkavimo pasekmės  Lietuvoje: dirvožemis jau prastesnis nei Latvijoje ar Lenkijoje

Manoma, kad iki 2050 m. maisto produktų poreikis pasaulyje išaugs beveik dvigubai. Vadinasi, intensyvės ir žemės ūkio sektoriaus veikla.

 

Tačiau jau dabar visuotinai pripažįstamas faktas, kad dirvožemis pasaulyje dykumėja. Kitaip tariant, daugėja plotų, kuriuose be mineralinių trąšų jau neauga niekas. Lietuvos mokslininkai taip pat konstatuoja, kad dėl itin aktyvaus mineralinių trąšų propagavimo bei naudojimo ir pačių ūkininkų kompetencijos stokos dirvožemio kokybės problema mūsų šalyje nuolat aštrėja.



Universiteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto (ASU ADMI) vadovas profesorius Vaclovas Bogužas pastebi, kad šalies žemės ūkyje stebina paradoksas: brangią techniką, technologijų įrenginius žemdirbiai tausoja, o štai pagrindinė jų darbo priemonė – dirvožemis – yra likusi tarsi dėmesio lauko užribyje.



„Ūkininkai vertina valdomus plotus pagal tai, kiek galima gauti derliaus dabartiniu metu. Tačiau tikroji dirvožemio būklė Lietuvoje gana apgailėtina. Tik apie 25 proc. mūsų dirvų yra tokios būklės, kad pakanka rūpintis, jog degradacija neprasidėtų. Kitų 75 proc. šalies plotų kokybė prasta. O štai pasaulio mastu jau daugiau kaip 50 proc. dirvožemių yra degradavę dėl labai sumažėjusių organinių medžiagų atsargų“, – konstatuoja pašnekovas.



V. Bogužo pastebėjimu, Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę savarankiškai ūkininkauti pradėjo žmonės, stokoję žinių apie dirvožemio kokybės svarbą. Be to, dėl žemų gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainų šalyje labai sumažėjo gyvulių skaičius, o kartu ir mėšlo kaip vertingiausios organinės trąšos kiekiai. „Netgi neturtingų dirvožemių Lietuvos regionuose šiuo metu auginami javai. Iš tiesų ten turėtų būti daug pievų ir ganoma daug gyvulių“, – neabejoja profesorius, pastebintis, kad dažnu atveju laboratorijoje neištyrę dirvožemio sudėties ūkininkai augina tai, ką esamuoju laikotarpiu galima pelningiau parduoti.“



ASU ADMI docentė Jūratė Aleinikovienė šiandien taip pat su nerimu kalba: „Iš tiesų dirvožemis pats iš savęs gali būti derlus. Tačiau retas ūkininkas gilinasi į natūralią savo dirvos kokybę, nes tiesiog nesupranta šio reiškinio aktualumo. Daugelis įsitikinę, kad kiek cheminių trąšų įdėsi, tiek derliaus gausi“.



Pasak J. Aleinikovienės, ūkininkui paprastai rūpi tik viršutinio ariamojo sluoksnio kokybė. Nesuvokiama, kad didesniame nei 1,5 m gylyje esantis dirvodarinis sluoksnis yra gerokai svarbesnis. Nes būtent tai vieta, iš kurios natūralios medžiagos gali arba išsiplauti, arba per augalų šaknis pakilti į dirvos paviršių ir jį pagerinti.Mūsų dirvožemyje natūraliai yra mažai organinių medžiagų palyginti netgi su kaimyninėmis Latvija ar Lenkija. Ir, deja, dėl žinių stokos mūsiškiai ūkininkai nededa pastangų humuso kiekiui dirvoje padidinti.



Nuėmę javų derlių kai kurie ūkininkai šiaudus neretai netgi parduoda. Tai didžiulė klaida. Vokietijoje, Austrijoje žemdirbiai netgi įstatymu yra įpareigoti nuėmę pagrindinį derlių pasėti tarpinius pasėlius, nes jei dirva lieka be augalijos, organinė medžiaga greitai mineralizuojasi ir yra prarandama. Pasak profesoriaus  V. Bogužo, šiuo atveju reiktų mokytis iš natūralios gamtos, kur dirva be augalijos būna tik labai trumpą laikotarpį, nukritus temperatūrai žemiau nulio.



„Lietuvos pasirinkimą įvardyčiau kaip kuriozinį, nes mūsų ūkininkai gauna išmoką už laikomus juodojo pūdymo plotus. Anksčiau juodasis pūdymas būdavo tręšiamas mėšlu. Bet šiuo metu, kai mėšlo neįterpiama, juodasis pūdymas dirvožemį ne gerina, bet blogina“, – sako V. Bogužas.



Jeigu kalbame apie žemės ūkio perspektyvą, galime nesunkiai numanyti, kad ateityje išliks tik tie ūkiai, kurie sugebės išsaugoti dirvožemio derlingumą, rūpintis aplinkosauga ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.


 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai

Apklausa

Ko labiausiai tikitės iš rajono valdžios?
manoRadviliškis.lt

Redakcija:
mob. (8 691) 44 277
e.p. info@manoradviliskis.lt