Mokiniai įdėmiai žiūrėjo filmus apie žydų gyvenimą štetle, jų buitį, papročius bei filmą apie tragediją, ištikusią juos 1941 m. rugpjūčio 25–26 dienomis, kai Liaudiškių ir Pakutenių miškuose buvo nužudyti 664 Šeduvos žydai.
Muziejuje pasitelkiant fotografijas, miestų žemėlapius, rašytinius įrašus ir vaizdo įrašų liudijimus, kuriuose Šeduvos žydų palikuonys dalijasi savo šeimų gyvenimo istorijomis, atkuriamas štetlo pasaulis, eksponatai išdėstyti taip, kad negali likti abejingas žydų tautos tragedijai. Po apsilankymo muziejuje visai kitaip žvelgiame ir į miestelio centre stovinčią Romualdo Kvinto skulptūrą, skirtą Šeduvos žydų bendruomenės atminimui. Muziejaus edukacijos sukurtos itin kruopščiai, apgalvotos ir profesionaliai parengtos, nes tiek mokytojai, tiek mokiniai išeina po užsiėmimo susimąstę, sukrėsti, įgiję ne tik žinių, bet ir įvairių pamokų bei patirčių. Tai byloja ir mokinių refleksijos po užsiėmimo: „Kai čia atėjau, apie žydus žinojau labai nedaug, nes per istorijos pamokas dar nedaug mokėmės, bet dabar jau daug aiškesnis žydų gyvenimo vaizdas“; „<…> išmokau keletą jidiš kalbos žodžių, o tuos, kuriuos vartojau, nežinojau, kad žydiški“; „Labai sukrėtė žudymo scena, buvo baisu…“; „Sužinojau, kaip gyveno ir dirbo žydų tautybės žmonės“. Tai buvo puiki istorijos, literatūros ir kultūros pamoka.
Kartu su @tūkstantmečiomokyklos
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.
Informacija E. Sadauskienės, nuotraukos D. Masiliūnienės
Komentuoti