Pagrindinis sukčių ginklas, kuriuo jie jau pirmu smūgiu žmogui atima kritinį mąstymą – netikėtumas. Štai Radviliškyje gyvenanti moteris sausio 11-ąją buvo priblokšta mobiliuoju telefonu gautos žinutės, kad jai yra skirta bauda, kurią būtina kuo skubiau sumokėti. Ir prierašas, kad daugiau informacijos apie baudą ji gali sužinoti, paspaudusi atsiųstą nuorodą. Kaip ir daugumą tokiais atvejais, moterį užvaldė smalsumas – už ką? Nes atmintis nesufleravo nė vienos situacijos, už kurią jai galėjo būti skirta bauda. Ir moteris nuorodą aktyvavo, nors įprastai taip nesielgdavo. Tačiau netikėtumas ir smalsumas nugalėjo. Moteriai pasirodė, kad ji buvo nukreipta į Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainę, nors realiai tai buvo tik šios svetainės imitacija ir jos adresas vizualiai panašus į VMI svetainės internetinį adresą. Radviliškietės buvo paprašyta suvesti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, asmens kodą, Smart-ID duomenis. Atlikusi šiuos veiksmus, ji pamatė, kad iš jos banko sąskaitos į svetima sąskaitą iškeliavo 397 eurai, o jokios informacijos apie baudą ji ir nepamatė.
Reikia įsidėmėti vieną svarbų dalyką – nei VM, nei kitos institucijos gyventojams nesiunčia pranešimų SMS žinutėmis, kuriose yra papildomos nuorodos. Sukčių atsiųstoje SMS žinutėje siuntėjo pavadinimas, kurį savo telefone mato SMS žinutės gavėjas, gali būti nurodytas VMI, tačiau tai dar nereiškia, jog žinutę atsiuntė VMI. Todėl jokiu būdu nespauskite pranešimuose esančių nuorodų, o patys inicijuokite prisijungimą prie MANO VMI ir įsitikinsite dėl pranešimo apie gautą baudą tikroviškumo.
Dar vienas pastaruoju metu paplitęs sukčiavimo modelis – neva iš pašto atsiųsta žinutė apie gautą siuntą ir apgailestavimas, kad negali jos pristatyti dėl adreso netikslumo. Ir žinutėje – vėl nuoroda, kurią prašoma atidaryti ir patikslinti siuntos pristatymo adresą. Prieš keletą dienų tokias žinutes gavo ir keletas policijos darbuotojų. Tik, iš karto atpažinę sukčių braižą, jie žinutes tiesiog ištrynė. Kartais, aktyvavus gautą nuorodą, prašoma pervesti kelių eurų mokestį už neva pristatomą siuntą.
Keisčiausia, kad daugelis žmonių, net ir žinodami, kad siuntos nėra užsisakę, vedami smalsumo, paspaudžia nuorodą, turėdami viltį, kad gal koks nepažįstamas gerbėjas ar gerbėja nutarė staigmena paįvairinti jų gyvenimą. Prisijungimui prašoma elektroninės bankininkystės duomenų, asmens kodo ir patvirtinimo su Smart-ID. O po to žmogus pamato ne informaciją apie siuntą, o tai, kad jų sąskaita ištuštėjo.
Dar vienas žmonėms skaudus sukčiavimo modelis – paskolų teikimas labai priimtinomis palūkanomis.
Prieš keletą dienų ant tokio sukčių kabliuko užkibo ir nukentėjo 69 metų šiaulietė. Sugalvojusi savo turimą paskolą padengti kita paskola, ji socialiniame tinkle „Facebook“ susirado vienos įmonės, teikiančios paskolas su labai mažomis palūkanomis, profilį ir susitarė dėl 7000 eurų paskolos. Deja, ji ne tik negavo paskolos, tačiau iš jos dar buvo išviliota per 2000 eurų. Moters buvo prašoma sumokėti mokestį už sutarties sudarymą, mokestį už aktyvavimą ir dar daug įvairių kitų išgalvotų mokesčių. Kai „mokesčiai“ buvo sumokėti kredito teikėjai dingo kaip į vandenį.
Komentuoti