Burbiškio dvaro istorijos muziejus nuolat įvairiais aspektais populiarina dvarus ir jų kultūrą, šį kartą lankytojus kviečia pažinti gastronomijos paveldą. Kaišiadorių muziejaus parengta stendinė paroda pasakoja, kaip prabangus baumkuchenas (vok. „medžio pyragas“) per dvarų virtuves atkeliavo į Lietuvą ir tapo prestižiniu desertu. Dvarų kultūra ir jų meistrų konditeriniai ieškojimai pavertė šį kepinį reprezentaciniu mūsų krašto simboliu.
Parodą „Pyragas nuo iešmo, baumkuchenas, raguolis ir šakotis. Vieno įspūdingo kepinio istorija“ sudarė Nijolė Adukonienė, stenduose panaudota medžiaga iš Lietuvos ir užsienio muziejų, bibliotekų, archyvų, asmeninių rinkinių.
Tekstus parodai parašęs gastronomijos paveldo tyrinėtojas prof. dr. Rimantas Laužikas išsamiai atskleidžia garsiojo kepinio kilmę, paplitimą, evoliuciją bei įvairovę. Gausiai nuotraukomis iliustruotas pasakojimas pradedamas nuo šakočio ištakų, keliauja nuo Vokietijos iki Lietuvos, nuo praėjusių šimtmečių iki šių dienų kepėjų.
Lankytojai sužino, kokie šakočiai buvo dedami ant stalų dvaruose, miestiečių ar dvasininkų namuose. XIX amžiaus II pusėje – XX amžiaus I pusėje šis kepinys Lietuvos miestuose ir dvaruose jau buvo paplitęs kaip būtinas Velykų stalo atributas.
Daug dėmesio skiriama šakočiams tarpukariu: nuo mokymosi juos kepti kursuose ir mokyklose, kepinių įvairovės iki šakočių kelionės į JAV kartu su lietuvių emigrantais. Vėlesniu laikotarpiu šakotis apibūdinamas kaip vestuvinio stalo puošmena ir kitų švenčių atributas.
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio informacija
Lauros Prascevičiūtės nuotraukos
Komentuoti