Senojoje gryčioje persipynė ne tik Kalėdų, bet ir vasaros bei rudens aromatai – muziejininkai dirbtuvių dalyviams iš anksto paruošė gamtos dovanų, puikiai tinkančių vainikams puošti. Puodynėse, pintinėlėse sugulė giliukai, kankorėžiai, džiovintos aguonų galvutės, riešutai, ryškiaspalvės dumplūnės ir kitų kraštų gėrybės – kvapnios cinamono lazdelės, džiovintų citrusinių vaisių riekelės, anyžių žvaigždutės bei kitos dekoracijos.
Netrukus prasidėjo malonus kūrybinis darbas – viena prie kitos gulė spygliuočių šakos, formuojančios vainiko pagrindą. O vėliau jau sekė fantazijos ir išradingumo pliūpsnis. Dirbtuvių dalyviai pasimėgaudami kūrė vienas už kitą dailesnius advento vainikus, dalijosi idėjomis ir sumanymais.
Dirbtuvių metu simboliškai uždegtos advento vainiko žvakės – laukimo ženklas. O nupinti vainikai iškeliavo į namus laukti švenčių, kol suliepsnos paskutinė žvakė, pranešanti, kad Kalėdos – jau čia.
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio informacija
Augustinos Budžiulytės nuotraukos
Komentuoti