Vizualinio mąstymo strategijos metodas ir emocinis raštingumas – kelias į jausmų atpažinimą
Pirmąją stažuotės dieną pedagogai MO muziejuje domėjosi, kaip kultūrinis ugdymas gali būti integruojamas į įvairių dalykų mokymo procesus, kaip kultūrinio ugdymo metodai ugdo emocinį intelektą.
MO muziejaus lektorės Evelina Jokštė ir Dalia Meškauskaitė Radviliškio rajono pedagogams pristatė vizualinio mąstymo strategijos koncepciją, vedė praktinius užsiėmimus šiuo metu MO muziejuje veikiančioje parodoje.
Pasak D. Meškauskaitės, vizualinio mąstymo strategiją galima naudoti ne tik pamokose, ugdymo procese, bet ir kasdienėse situacijose gyvenime, kai susiduriame su kuo nors nauju, neįprastu ar siekiame paanalizuoti jau pažįstamą situaciją detaliau. Šis metodas skatina sustoti, pastebėti, išreikšti mintis žodžiais, pagrėsti savo nuomonę, ieškoti įvairių galimų interpretacijų, išklausyti kitą, toleruoti kitokią nuomonę ir pan.
Lektorė Evelina Jokštė aptarė emocinio raštingumo ugdymo svarbą. Pasak jos, ugdant emocinį raštingumą, mokiniai mokomi atpažinti (įvardyti, kaip jie jaučiasi), pripažinti (pripažinti sau, kad jaučiasi būtent taip) ir patvirtinti savo emocijas (leisti sau taip jaustis). Emocinio raštingumo gali būti mokoma taikant vizualinio mąstymo strategijos metodą, analizuojant paveikslus, kalbant apie tai, ką juose žmonės mato.
Ką duoda emocinis raštingumas vaiko gyvenime? Emociškai raštingas vaikas yra labiau motyvuotas, jis jaučiasi saugesnis, jis nebijo būti smalsus, tyrinėti, yra labiau kūrybiškas, atviras, kantrus nesėkmės atveju, labiau savimi pasitikintis, mažėja nerimo ir sveikatos problemų. Emocijų nepriimantiems, nemokantiems jų atpažinti ir įvardyti vaikams gresia smurtiniai santykiai, agresija, pabėgimai iš namų, vienišumas, dėmesio, mąstymo sutrikimai, depresija, valgymo sutrikimai, priklausomybės, polinkis nusikalsti, ankstyvi lytiniai santykiai, nėštumai.
Po teorinės seminaro dalies mokytojai buvo palydėti į šiuo metu MO muziejuje veikiančią parodą, kurioje jie praktiškai išbandė tam tikrus vizualinio mąstymo strategijos metodus.
„Savo muziejaus“ projektas – įtraukties metodų svarba
Antrąją stažuotės dieną Radviliškio rajono pedagogai apsilankė Lietuvos nacionalinės dailės galerijoje, kurioje Lietuvos nacionalinės dailės muziejaus padalinių edukatoriai, suvažiavę iš visų muziejaus padalinių, supažindino juos su metodais ir edukacijomis, kurios buvo sukurtos vykdant „Savo muziejaus“ projektą. Šis projektas buvo skirtas kultūrinę ir socialinę atskirtį patiriantiems, individualių poreikių turintiems asmenims. „Savo muziejaus“ projektą išsamiai pristatė LNDM V. Kasiulio dailės muziejaus edukacinių programų kuratorė Rima Povilionytė, LNDM laikrodžių muziejaus vyr. edukatorė Eglė Rumbutytė Šimienė. Jos atkreipė dėmesį į labai svarbią ir jautrią temą – įtrauktį – ir gilinosi, kaip kultūrinio ugdymo veiklas galima padaryti labiau įtraukiomis, kaip įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui galima pasitelkti kultūrines bei menines praktikas. Pasak jų, „Savo muziejaus“ edukacijos ir jose įgaunama patirtis, taikomos metodikos – vienas iš veiksmingų būdų gyvai, prasmingai ir rezultatyviai dirbti su specialiųjų poreikių mokiniais.
Mokytojai buvo labai susidomėję muziejininkų suskurtomis metodinėmis priemonėmis, kurios palengvina bendravimą su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis: bendravimo, emocijų kortelėmis, edukacijomis.
Ar sunku išlaisvinti kūrybiškumą?
Stažuotę vainikavo vaizduotės lavinimo ir skaitymo bei kūrybiškumo skatinimo mokymai dainininkės Sigutės ACH dirbtuvėje. Mokytojai, pasinaudodami trijų akvarelės lašų liejimo technika, sukurta pačios Sigutės ACH, kūrė įvairiausius personažus ir istorijas apie juos. Sigutė ACH vedė mokytojus kūrybiškumo keliu, padėjo jiems išlaisvinti dažnu atveju užspaustą kūrybinę energiją. Mokytojų darbai ir sukurtos istorijos apie juos nustebino net juos pačius.
Tyrimai rodo, kad meninės veiklos gerina mokinių dėmesio koncentraciją, stiprina jų saviraišką, kalbos vystymąsi bei skaitymo gebėjimus, socialinius įgūdžius. Meno užsiėmimai ugdymo procese padeda mažinti vaikų emocinius kalbos sunkumus, nerimą ir baimę. Dar daugiau – kultūrinis ugdymas atveria naujas galimybes pažinti ir atliepti individualius mokinių poreikius, tad šios veiklos turi apčiuopiamą naudą mokinių akademiniams pasiekimams ir išplečia įtraukiojo ugdymo veiklų spektrą.
Kas yra kultūrinis ugdymas?
Kultūrinis ugdymas – tai nuolatinis žinių, vertybių, nuostatų ir elgsenos modelių formavimo procesas, skatinantis mokinių menines, kūrybines ir kultūrines kompetencijas, ugdantis kritinį mąstymą ir pilietiškumą. Jis vyksta integruojant kultūrą į visą švietimo sistemą, bendradarbiaujant su menininkais ir institucijomis, bei stiprinant mokytojų kompetencijas šioje srityje. Pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas kultūrinė kompetencija yra viena iš septynių kompetencijų, kurios yra ugdomos šiandieninėje mokykloje ir yra apibūdinama kaip kultūrinė savimonė, grįsta žiniomis, aktyvia kultūrine raiška ir kultūriniu sąmoningumu. Kompetencijos sandus sudaro kultūrinis išprusimas, kultūrinė raiška ir kultūrinis sąmoningumas. Paprasčiau – tai mokymosi proceso stiprinimas per meną ir kultūrą, siekiant gilesnio žinių įsisavinimo ir kūrybinio mąstymo.
Apie galimybes tobulinti tarpdisciplininį kultūrinį ugdymą – 60 ak. val. programoje
56 Radviliškio rajono pedagogai dalyvauja akredituotoje 60 akademinių valandų programoje „Tarpdisciplininio kultūrinio ugdymo tobulinimas“. Programa vykdoma pagal „Tūkstantmečio mokyklos“ projektą, finansuojamą Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.
Pedagogai kartu su profesionaliais dailės, teatro, vizualinio mąstymo, kūrybiškumo lektoriais mokosi kultūrinio ugdymo principų ir metodų, kuriuos gali tiesiogiai taikyti savo darbe. Mokytojai, įgavę šios patirties, pradeda diskutuoti, jiems kyla idėjų, kaip kultūrinio ugdymo elementus diegti savo mokyklose, savo pamokose.
Radviliškio r. sav. ŠSPC SJNUS informacija ir nuotraukos
Komentuoti