Vizualus mąstymas – kelias į įtraukią pamoką
I programos modulis – seminaras „Vizualus mąstymas klasėje: įtraukiančio mokymosi strategijos“ – buvo skirtas vizualinio mąstymo strategijų taikymui ugdymo procese. Lektorė Agnė Rapalaitė Rasiulė pedagogams pristatė vizualaus fiksavimo pagrindus, vizualių užrašų formas, mokė kurti asmeninį ir profesinį vizualinį žodyną. Mokymuose pedagogai ne tik gilino teorines žinias, bet ir praktiškai išbandė plakato, minčių žemėlapių, infografikų kūrimą, aptarė vizualaus mąstymo proceso žingsnius bei jų taikymo galimybes pamokose. Pasak lektorės, vizualinio mąstymo strategijos padeda mokiniams aiškiau reikšti mintis, ugdo kritinį mąstymą, skatina diskusiją ir leidžia kiekvienam mokiniui įsitraukti į mokymosi procesą jam priimtinu būdu.
Šiuolaikinio teatro metodai – kūrybiškam ugdymui
II programos modulis „Šiuolaikinio teatro kūrybos būdų taikymas ugdymo procese“ atvėrė pedagogams teatro, judesio ir improvizacijos galimybes ugdymo veiklose. Lektoriai Raimondas Klezys ir Ieva Jackevičiūtė supažindino dalyvius su komandos formavimo metodais, vaidybos, istorijų pasakojimo, šokio improvizacijos ir fizinio teatro principais. Praktinės veiklos skatino pedagogus patirti, kaip per judesį, kūno kalbą ir teatrines situacijas galima ugdyti mokinių kūrybiškumą, empatiją, bendradarbiavimo įgūdžius bei saviraišką.
Mokymasis už mokyklos ribų: stažuotė Vilniuje
Ypatingu programos akcentu tapo III programos modulis – dviejų dienų stažuotė „Mokome (ės) kitaip: integruotos pamokos, pamokos už mokyklos ribų“, vykusi Vilniuje. Pedagogai lankėsi MO muziejuje, Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje ir leidykloje „Nieko rimto“, kur susipažino su kultūrinio ugdymo metodikomis, vizualinio mąstymo strategija, emocinio raštingumo ugdymo galimybėmis bei įtraukties principais.
MO muziejaus lektorės Evelina Jokštė ir Dalia Mečkauskaitė pabrėžė vizualinio mąstymo strategijos reikšmę emocinio intelekto ugdymui – gebėjimui atpažinti, įvardyti ir priimti savo emocijas. Pedagogai praktiškai išbandė šiuos metodus parodų erdvėse, patirdami, kaip menas tampa galingu įrankiu dialogui, refleksijai ir mokymuisi.
Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje pristatytas „Savo muziejaus“ projektas atkreipė dėmesį į įtrauktį ir darbą su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais. Muziejininkų sukurtos metodinės priemonės – emocijų ir bendravimo kortelės, pritaikytos edukacijos – pedagogams tapo vertingu praktiniu įrankiu kasdieniam darbui.
Stažuotę vainikavo kūrybiškumo ir vaizduotės lavinimo dirbtuvės su menininke Sigute ACH, kuriose mokytojai patys kūrė personažus, istorijas ir atrado naujus kūrybinės saviraiškos kelius.
Kūrybiškumo ugdymas – šiuolaikinės mokyklos pamatas
IV modulis, vykęs nuotoliniu būdu, buvo skirtas kūrybiškumo ugdymui kultūriniame kontekste. Lektoriai Aušra Arošiutė Kandola ir Andrejus Račkovskis pedagogus kvietė gilintis į kūrybiškumo sampratą, idėjų generavimo technikas, vidinio kritiko įtaką bei tarpdisciplininių projektų kūrimą.
Investicija į mokytoją – investicija į mokinį
Kultūrinis ugdymas, kaip pabrėžia programos dalyviai ir lektoriai, padeda kurti prasmingą, įtraukią ir šiuolaikišką mokyklą. Tyrimai rodo, kad meninės ir kultūrinės veiklos stiprina mokinių saviraišką, dėmesio koncentraciją, emocinį saugumą ir socialinius įgūdžius, o tai tiesiogiai prisideda prie geresnių akademinių pasiekimų.
Dalyvavimas programoje „Tarpdisciplininio kultūrinio ugdymo tobulinimas“ pedagogams tapo ne tik profesinio augimo galimybe, bet ir įkvėpimu keisti ugdymo praktiką, drąsiau integruoti meną, kultūrą ir kūrybiškumą kasdienėse pamokose – mokinių ir visos mokyklos bendruomenės labui.
Šią programą dalyviai įvertino palankiai ir dažniausiai apibūdino kaip įdomią, aktyvią bei praturtinančią profesinį akiratį. Pedagogai pabrėžė didelę praktinių veiklų, tarpdiscipliniškumo ir netradicinių mokymosi formų vertę. Ypač išsiskyrė stažuotės ir mokymai kitose erdvėse, muziejuose bei kūrybinėse dirbtuvėse, kurie leido patirti, kaip galima mokyti „kitaip“. Daugeliui programa suteikė naujų metodų, idėjų ir impulsą drąsiau taikyti kūrybiškumo, vizualinio mąstymo, teatro ar improvizacijos elementus pamokose, integruotose veiklose ir neformaliajame ugdyme.
Dalyviai atvirai įvardijo ir iššūkius: ne visas turinys vienodai atitiko skirtingų dalykų pedagogų profesinius poreikius, kai kurios veiklos pasirodė per ilgos ar mažiau aktualios, o didelis dalyvių skaičius apsunkino poreikių individualizavimą. Vis dėlto net ir kritiškiau nusiteikę dalyviai akcentavo programos naudą asmeniniam tobulėjimui, kūrybinio mąstymo plėtrai ir profesinei refleksijai. Tai leidžia teigti, kad programa iš esmės pateisino lūkesčius kaip šiuolaikiška, patyriminė ir bendruomeniškumą stiprinanti kvalifikacijos tobulinimo patirtis, sudariusi sąlygas pedagogams augti ir ieškoti prasmingų ugdymo sprendimų.
Programa įgyvendinta pagal projektą „Tūkstantmečio mokyklos II“. Programa vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemone Nr. 12-003-03-01-01 ir finansuojama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Radviliškio r. sav. ŠSPC SJNUS informacija ir nuotraukos
Komentuoti