Kur Legionella bakterijos gali išgyventi ir daugintis?
Tam tikros vandens sistemos yra vertinamos kaip didesnės rizikos užsikrėsti Legionella bakterijomis, pavyzdžiui, karštas ir šaltas vandentiekio vanduo, oro drėkintuvai, dekoratyviniai fontanai (ypač uždarose patalpose), sūkurinės vonios, aušinimo bokštai, augalams laistyti naudojamų sodo žarnų vandens sistemos ir pan.
Palanku Legionella bakterijoms išgyventi ir daugintis yra vamzdžiuose, kuriuose vanduo beveik arba visiškai neteka (pvz., neapgyvendintuose kambariuose), dumble, biologinėje plėvelėje bei sąnašose ant vidinių vamzdžių ir rezervuarų paviršių, ant tarpiklių ir hermetiškų plombų guminių ir natūralių medžiagų, vandens šildytuvuose ir karšto vandens talpyklose, vamzdžių, dušų ir čiaupų nuosėdose ir rūdyse ir pan.
Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20-50 ºC, žemesnėje nei 20 ºC ir aukštesnėje nei 50 ºC temperatūroje šios bakterijos gyvuoja, bet nesidaugina. Aukštesnėje nei 60 ºC temperatūroje legionelės žūva.
Kaip užsikrečiama legionelioze?
Netinkamai prižiūrint vandens tiekimo sistemas legionelioze galima užsikrėsti gyvenamuosiuose namuose, viešbučiuose, sporto klubuose, vandens pramogų parkuose ir pan.
Žmogus legionelioze dažniausiai užsikrečia įkvėpęs legionelėmis užkrėsto aerozolio (smulkių vandens lašelių), kuris susidaro atsukus čiaupą ar dušą, iš sūkurinėse voniose susidarančių vandens burbulų arba tam tikrose oro kondicionavimo sistemose ir kt.
Ligonis epidemiologiškai nepavojingas aplinkiniams. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą. Protrūkiai dažniausiai pasitaiko daugiaaukščiuose pastatuose, kur įrengtos centralizuotos oro kondicionavimo, aušinimo sistemos.
Kokių prevencijos priemonių būtina imtis verslui ir gyventojams?
Pagrindinė ir esminė profilaktikos priemonė – temperatūros palaikymas visoje karšto ir šalto vandens sistemoje. Užtikrinti, kad karštas vanduo visada būtų karštas ir cirkuliuotų – vandens temperatūra visoje karšto vandens sistemoje turi būti 50–60 °C (per daug karštas, kad ranką jame būtų galima laikyti daugiau nei kelias sekundes).
Karšto vandens temperatūra čiaupe turi pasiekti maksimalią temperatūra per 1 minutę. Būtina užtikrinti, kad karšto vandens vamzdynai būtų pakankamai izoliuoti nuo šalto vandens vamzdynų, kad nesušildytų šalto vandens.
Šaltas vanduo visada būtų šaltas. Šalto vandens čiaupe išmatavus temperatūrą po 2 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo, temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 20 °C.
Gyventojai pastebėję, kad jų gyvenamajame name karšto vandens temperatūra yra žemesnė nei reikalaujama, turi kreiptis į karšto vandens sistemos prižiūrėtoją, o situacijai negerėjant į Valstybinę energetikos inspekciją.
Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai turi neleisti vandeniui užsistovėti sistemoje – jei yra retai naudojamų čiaupų, iš jų turėtų būti reguliariai nuleidžiamas vanduo keletą minučių. Jei sistemoje yra užaklintų vamzdžių – jie turi būti pašalinti.
Svarbu prižiūrėti ir valyti dušus, dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos, valyti ir dezinfekuoti vandens talpyklas ir kt. Būtina reguliariai, bent dukart per metus, išvalyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius, naudojamus oro kondicionavimo sistemose, kartą per metus valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus (kaloriferius).
Bent kartą per tris mėnesius, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, reikia išvalyti ir dezinfekuoti visus vandens filtrus. Po vandens šildytuvų ar vandens tiekimo sistemų remonto, prieš šildymo sezoną rekomenduojama karšto vandens sistemas 2–4 val. dezinfekuoti chloro preparatais arba atlikti terminę dezinfekciją (termošoką), kurios metu toliausiai nuo vandens šildytuvo nutolusiuose čiaupuose vandens temperatūta turi siekti 66 °C. Kad atliekamas termošokas būtų efektyvus, gyventojai jo metu turi atsukti visus bute esančius karšto vandens čiaupus ir palikti vandenį bėgti 5 minutes.
Paslaugas teikiančiuose objektuose (apgyvendinimo, sporto klubų, baseinų, pirčių, baseinų paslaugos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos) legioneliozės profilaktikai svarbu, kad karšto vandens tiekimo sistemoje vandens temperatūra kas 3 mėnesius būtų profilaktiškai pakeliama iki 66 °C ir išlaikoma ne mažiau kaip 25 min. Atliekant vandens tiekimo sistemos kenksmingumo pašalinimo darbus, svarbu garantuoti vartotojų saugą.
NVSC specialistai primena, kad paslaugų teikėjas ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi akredituotose laboratorijose atlikti geriamojo vandens (šalto ir karšto) mikrobiologinį tyrimą legionelėms nustatyti.
Papildomi vandens tyrimai atliekami, kai vandens tiekimo sistema pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos, po vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos ar remonto, taip pat kai diagnozuojama susirgimų legionelioze.
