Programa buvo grindžiama patirtiniu mokymusi, refleksija ir tinklaveika, sudarant sąlygas dalyviams ne tik stebėti pažangias praktikas, bet ir analizuoti jų pritaikymo galimybes savo mokyklų kontekstuose. Stažuotės vyko skirtingose Lietuvos mokyklose, atspindinčiose įvairias lyderystės, ugdymo ir organizacinės kultūros kryptis.
Kultūrinė lyderystė ir kūrybiškumo ugdymas mokykloje
Programos veiklos prasidėjo 2025 m. spalio 22 d. stažuote Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje, kur buvo kalbama tema „Kultūrinė lyderystė – kūrybiškumo ir vertybių ugdymas mokykloje“. Dalyviai susipažino su mokyklos kultūra, vertybine sistema bei ugdymo aplinkomis, kurios suvokiamos kaip kryptingos lyderystės rezultatas.
Stažuotėje buvo stebimos įvairių dalykų mokytojų veiklos, analizuojami kūrybiškumo skatinimo metodai, vertybių integravimo į ugdymo procesą būdai. Refleksijose dalyviai pabrėžė, kad ši patirtis leido „aiškiau suvokti, kaip mokyklos kultūra kuriama per kasdienius sprendimus ir vadovo laikyseną“, o praktiniai pavyzdžiai padėjo „įsivardinti realius pokyčių žingsnius savo mokyklose“.
Lyderystė kontekste: sprendimų priėmimas pokyčių sąlygomis
2025 m. spalio 23 d. stažuotė tęsėsi Klaipėdos Baltijos gimnazijoje, kur daugiausiai dėmesio buvo skiriama sprendimų priėmimo procesui esant pokyčių ir neapibrėžtumo sąlygoms. Dalyviai susipažino su pokyčių valdymo ir krizių sprendimo praktikomis, stebėjo pamokas, kuriose taikyti sprendimų priėmimo simuliaciniai modeliai.
Grįžtamojo ryšio anketose dalyviai akcentavo šios stažuotės aktualumą kasdieniam vadovo darbui – ypač vertintas praktinis požiūris ir galimybė „saugioje aplinkoje išbandyti sprendimų priėmimo modelius“. Taip pat išskirta emocinio atsparumo tema, kuri, dalyvių teigimu, „padėjo pažvelgti į lyderystę ne tik per rezultatų, bet ir per žmogaus gerovės prizmę“.
Vadovavimas įtraukiajam ugdymui ir komandinė lyderystė
Programos tąsa vyko 2025 m. lapkričio 12 d. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje, kur įgyvendinta stažuotė „Vadovavimas įtraukiajam ugdymui – įvairovės valdymas ir komandinis darbas“. Dalyviai gilinosi į įtraukties strateginius sprendimus, analizavo komandinio darbo modelius bei aptarė praktinius iššūkius.
Apibendrindami patirtį, dalyviai nurodė, kad ši stažuotė „suteikė aiškesnį supratimą, kaip įtrauktis tampa visos mokyklos atsakomybe“, o diskusijos padėjo „peržiūrėti nusistovėjusias nuostatas ir drąsiau įtraukti komandą į sprendimų priėmimą“.
Inovacijų ir STEAM ugdymo lyderystė
2025 m. gruodžio 9 d. stažuotė vyko Kauno Martyno Mažvydo progimnazijoje, kur dalyviai gilino kompetencijas STEAM ugdymo vadybos ir inovacijų lyderystės srityse. Buvo pristatyta mokyklos STEAM krypties strategija, stebimos atviros veiklos, analizuojamos ugdymo aplinkos.
Dalyviai savo atsiliepimuose pabrėžė, kad ši patirtis „padėjo aiškiau pamatyti strategijos ir kasdienės praktikos ryšį“ bei paskatino „ieškoti inovatyvių, bet realiai įgyvendinamų sprendimų savo mokyklose“.
Efektyvi komunikacija – programos baigiamasis akcentas
Programą vainikavo 2026 m. sausio 12–13 d. vykusi stažuotė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, skirta temai „Efektyvios komunikacijos strategijos lyderystei, kūrybiškumui, įtraukiajam bei STEAM ugdymui“. Ši 16 akademinių valandų stažuotė tapo visos programos apibendrinimu.
Pirmąją dieną daug dėmesio skirta vidinei komunikacijai, mokyklos pristatymui, komunikacijai kaip lyderystės įrankiui bei tinklaveikai. Dalyviai pažymėjo, kad šios temos „ypač aktualios telkiant bendruomenę ir įgyvendinant pokyčius“.
Antrąją dieną akcentuota viešoji komunikacija ir viešojo kalbėjimo praktika. Dalyviai nurodė, jog praktinės veiklos padėjo „įgyti daugiau pasitikėjimo savimi“, „struktūruoti mintis ir aiškiau komunikuoti mokyklos viziją skirtingoms auditorijoms“.
Dalyvių refleksijos – programos veiksmingumo įrodymas
Įgyvendinus programą, dalyviai teikė grįžtamąjį ryšį pildydami anoniminius klausimynus. Apibendrinti rezultatai rodo aukštą programos vertinimą ir jos praktinę naudą. Dalyviai išskyrė:
- stažuočių turinio aktualumą ir pritaikomumą realiame vadovo darbe;
- pusiausvyrą tarp teorinių įžvalgų ir praktinių veiklų;
- galimybę mokytis iš kitų mokyklų patirties ir reflektuoti savo veiklą;
- sustiprėjusį pasitikėjimą savimi kaip lyderiu ir aiškesnę kryptį tolimesniems pokyčiams.
Daugelis dalyvių pažymėjo, kad programa ne tik suteikė naujų žinių, bet ir „įkvėpė imtis pokyčių“, „sustiprino profesinę tapatybę“ bei „padėjo jaustis bendruomenės, kuri mokosi kartu, dalimi“.
Auganti lyderystės bendruomenė
Įgyvendinta programa parodė, kad kryptingai organizuotos stažuotės, paremtos pasitikėjimu, atviru dalijimusi patirtimi ir refleksija, kuria realią pridėtinę vertę. Dalyviai ne tik plėtė profesines kompetencijas, bet ir stiprino tarpmokyklinį bendradarbiavimą, bendruomeniškumą bei bendrą lyderystės kultūrą.
Ši kvalifikacijos tobulinimo programa tapo gyvu „Tūkstantmečio mokyklų“ iniciatyvos pavyzdžiu, kaip bendradarbiaujant, mokantis vieniems iš kitų ir remiantis vertybėmis galima auginti šiuolaikiškus, reflektuojančius ir pokyčiams pasirengusius švietimo lyderius.
Programa įgyvendinta pagal projektą „Tūkstantmečio mokyklos II“, finansuojamą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Radviliškio r. sav. ŠSPC SJUNU informacija ir nuotraukos
Komentuoti