Tai buvo ne tik spektaklių maratonas, bet ir tikra bendruomenės šventė, kurioje susitiko skirtingų miestų ir miestelių teatrai, žiūrovai, kūrėjai ir visi, mylintys sceną.
Festivalis prasidėjo šeštadienį šiltai ir lengvai – su komedijomis, kurios ne tik pralinksmino, bet ir leido atpažinti save kasdienėse situacijose. Šakių rajono Lekėčių teatras (režisierė Vaida Brazaitienė) pakvietė į šmaikščią istoriją „Saulėgrąžos Mėnulio gatvėje“, o Kauno rajono Samylų kultūros centro Rokų teatras (režisierius Darius Armanavičius) pristatė kaukių komediją „Muselė išrūgose“ (pagal Žemaitės apsakymą „Marti“). Birštono kultūros centro teatras (režisierius Rimantas Jacunskas) dovanojo dar vieną juoko kupiną akimirką – Vidos Bladykaitės komediją „Nuoma ir trys kiaušiniai“, kuri, regis, sujungė visus salėje bendram juokui.
Sekmadienis atnešė kiek kitokią nuotaiką – jautresnę, gilesnę. Biržų Boriso Dauguviečio teatro režisierės Vitos Vorienės režisuotas monospektaklis „Lopšinė Marinai“ kvietė į vidinę kelionę, o Pasvalio kultūros centro „Miesto teatras“, vadovaujamas režisierės Astos Simonaitės, pristatė spektaklį „Pavėlavau“ pagal Sauliaus Šaltenio pjesę „Škac, mirtie, visados škac!“, primindami, kad klasika gali būti gyva, aktuali ir labai artima.
Festivalį vainikavo energingas ir jaunatviškas Kelmės mažojo teatro pasirodymas – Dario Fo komedija „Ne kiekvienas vagis yra plėšikas“ padovanojo gerą dozę juoko ir puikios nuotaikos.
Ypatingą atmosferą kūrė ne tik spektakliai, bet ir pertraukų metu skambėjusios Linkuvos kultūros centro vyrų ansamblio „Šiaurys“ (vadovas Methardas Zubas) dainos.
Tai buvo tos mažos, bet svarbios akimirkos, kai teatras iš scenos persikelia į tikrą gyvenimą – į pokalbius, šypsenas ir naujas pažintis.
Alksniupių kultūros namų informacija ir nuotraukos
Komentuoti