Užrištomis akimis žiūrovai leidosi į vidinių ištakų paieškas – į tylą, prisilietimus, kvapus ir garsus. Spektaklis kvietė patirti tai, kas gyva ne tik atmintyje, bet ir kūne, pažadinti giliai slypinčius pojūčius bei jausmus. Režisierė kartu su dviem aktoriais dainavo, dalijosi išgyventomis istorijomis ir asmeniniais prisiminimais, kurdami artimą, pasitikėjimu grįstą ryšį su kiekvienu dalyviu.
„Šaknys“ tapo tylia, bet stipria patirtimi – kvietimu sustoti, įsiklausyti ir prisiminti tai, kas mus formuoja. Tai spektaklis, kuris ne tiek pasakoja, kiek leidžia pajusti.
Baisogalos kultūros centro informacija
Komentuoti