Vilnietė Dalia Lavrenovienė į Radviliškį atsikraustė patyrusi tiek Lietuvos, tiek užsienio didmiesčių šurmulį. Sunku patikėti, tačiau moteris neprisimena jokių adaptacijos sunkumų – meilė naujam miestui užgimė iškart: „Mane sužavėjo, kad viskas yra vienoj vietoj.” Tiesa, Dalios dukros, priverstos palikti gyvenimą svetur, entuziazmu netryško, bet kaip mama sako, išsigelbėjimas buvo mokykla.
Nors šiandien Dalia myli Radviliškį ir jaučiasi jame sava, jos kaip mikrobiologės karjeros galimybės yra išties skurdžios: „Aš kaip specialistė čia nesu reikalinga, nes nėra kur man dirbti.” Taip pat teatrą mylinti moteris pasigenda spektaklių, ypač skirtų vaikams, tačiau trūkumai privalumų neužgožia: „Svarbiau yra vaikai, ryšys, ramus gyvenimas ir draugiška aplinka. Ne Vilnius, laboratorija ir pinigai.”
Dalia Radviliškyje įneša dar negirdėtų naujovių į miestelio gyvenimą – dirba dula. „Mes padedam moterims nėštumo laiku, gimdymo metu ir po gimdymo, – aiškina moteris. – Mamą įgalinam ir ji tada pajaučia, kad gali pati ir gimdyti, ir kad yra pakankamai gera mama.” Nors Dalia sulaukia ir vietinių skeptiškumo, atgarsiai apie jos veiklą pritraukia moteris net iš tolimesnių miestų.
Gaila, kad televizijos žiūrovai per ekraną negali pajusti Radviliškio krašte gyvenančios Linos Noreikaitės naminių šeivamedžio guminukų skonio, tačiau tikrai galės pažvelgti į jų gamybos procesą bei ramų gyvenimą gamtos apsuptyje. Tiesa, gimtinę Lina buvo palikusi dėl darbo bei studijų Kaune, tačiau nuovargis ir namuose laukiantis mylimasis paskatino sugrįžti. „Kuo toliau, tuo labiau priprantam prie kaimo”, – pasakoja Linos vyras.
Įkurtoje kerinčioje poilsio gamtoje erdvėje Lina priima svečius, ruošia Radviliškio krašte užaugintų skanėstų degustacijas, veda edukacijas, supažindina su vietine gamta bei augalais, iš kurių svarbiausias – šeivamedis. „Kiekviena sodyba turėdavo po šeivamedį, – prisimena moteris. – Ir mano noras yra, kad ir dabar taip atsitiktų, kad visoje Lietuvoje būtų tų šeivamedžių.”
Kai kurie radviliškiečiai taip myli savo gimtinę, jog neišsikrausto net studijų metu, o jei reikia – kasdien įveikia nemažus atstumus. Tokia yra ir vietinė Dovilė Šerpetauskienė, Radviliškį apibūdinanti trimis savybėmis: „Kūrybingas, optimalus ir galbūt pritraukiantis naujus žmones čia.” Moteris užsiima unikalia veikla – riša knygas ir atskleidžia, kad procesas užtrunka bent du mėnesius. „Knyga reikalauja meilės”, – aiškina Dovilė.
Pažintis su Radviliškiu, jį pamilusiais gyventojais bei jų istorijomis – jau šį šeštadienį laidoje „Toliau nuo miesto” 9.30 val. per LRT PLIUS bei portale LRT.lt.
Komentuoti