Tai buvo susitikimas, kuriame susiliejo sporto atmintis, pagarba mokytojui ir bendruomenės dėkingumas.
Vakaro nuotaika – pagarbi ir jauki
Renginys klostėsi ramiai ir apgalvotai, be skubos. Muzikiniais kūriniais vakaro pradžią nuspalvino pianistė ir atlikėja Sandra Zakarienė, o vėliau skambėję solistės Gabrielės Blažytės atliekami kūriniai dar labiau sustiprino emocinį foną.
Judesio ir gyvybės programai suteikė Baisogalos kultūros centro moterų šokių kolektyvas „Raskila“, vadovaujamas Jūratės Kačiukevičienės, kurio pasirodymas tapo natūralia vakaro tąsa.
Meniniai intarpai nebuvo atsitiktiniai – jie padėjo sukurti erdvę prisiminimams ir nuoširdiems išgyvenimams.
Knyga, gimusi iš atsakomybės išsaugoti
Leidinio idėja kilo ne instituciniu sprendimu, o iš paprasto, bet svarbaus klausimo – kaip išsaugoti tai, kas buvo sukurta per daugelį metų. Tomo Kačiukevičiaus ir jo sūnaus iniciatyva pradėtas prisiminimų rinkimas palaipsniui subūrė žmones, kuriems trenerio vardas reiškė daugiau nei sporto pamokas.
Procesas augo natūraliai – iš pokalbių, archyvinių vaizdų, asmeninių istorijų. Taip gimė knyga, kurioje sudėtos ne tik datos ar faktai, bet ir patirtys, formavusios žmones.
Didžiąją knygos dalį sudaro buvusių auklėtinių pasakojimai. Prie projekto aktyviai prisidėjo ir visuomenėje žinomi asmenys, kurių indėlis padėjo užtikrinti, kad leidinys būtų ne tik asmeniškas, bet ir prasmingas platesniame sporto kontekste.
Auklėtinių balsas – pagrindinis pasakojimo pamatas
Knygos autorė Eva Jagminaitė-Kazlauskienė dirbo su itin jautria medžiaga. Pokalbiai ne visada buvo lengvi – prisiminimai kėlė emocijas, reikalavo laiko ir pasitikėjimo. Tačiau būtent tai leido sukurti tikrą, neformalų trenerio portretą.
Autorės teigimu, šis leidinys pasakoja ne apie pergales ant kilimo, o apie vertybes, kurias treneris nuosekliai perdavė savo auklėtiniams – pagarbą, atsakomybę ir bendrystę.
Vienas stipriausių vakaro momentų įvyko tuomet, kai treneriui Fiodorui Vladimirovui buvo įteikta knyga. Iki tol jis nebuvo jos laikęs rankose – tik padėjo faktine informacija ir siūlė galimus pašnekovus.
Iškilmingai į sceną atneštas leidinys tapo ne simboliu, o gyvu susitikimu su savo paties gyvenimo keliu. Trenerio padėka buvo paprasta ir nuoširdi – skirta kiekvienam, prisidėjusiam ir atėjusiam.
Gyvas įrodymas – žmonės scenoje
Renginyje dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės vicemerė Jurgita Sidarienė, Savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Vytautas Simelis, bendruomenės nariai ir trenerio bičiuliai.
Renginio pabaigoje į sceną pakviesti penkiolika trenerio auklėtinių, kurių pasakojimai sudaro knygos pagrindą. Jų buvimas kartu tapo aiškiu ženklu, kad trenerio darbas nesibaigia pasitraukus iš aktyvios veiklos – jis tęsiasi žmonėse.
Knyga apie trenerį Fiodorą Vladimirovą išleista gavus dalinę Radviliškio rajono savivaldybės paramą.
Rimanto Benaičio nuotraukos
Komentuoti