Susitikime, suorganizuotame A. Čepononio iniciatyva, aptartos kelios švietimo bendruomenei rūpimos temos: mokyklų tinklo pertvarkos gairės, Tūkstantmečio gimnazijų kūrimo strategija, ikimokyklinių ugdymo įstaigų skaitmenizacija, pedagogų ir mokytojų padėjėjų atlyginimui skiriamas finansavimas. Mokyklų vadovai ministrės klausė ir apie mokytojo profesijos prestižo kėlimą, ir apie galimybę sumažinti biurokratinę naštą mokyklų vadovams.
Svarbiausia – kokybiškas ugdymas
Rasa Saliamorienė, Alksniupių pagrindinės mokyklos direktorė, švietimo, mokslo ir sporto ministrės pasiteiravo apie tai, kaip valstybės regionų politika koreliuoja su mokyklų tinklo optimizavimo politika, ir ar yra tyrimų ar studijų, kurios rodytų teigiamą pokytį po mokyklų reorganizavimo. J. Šiugždinienė teigė, kad vienas svarbiausių regioninės politikos tikslų – suteikti vaikams galimybę įgyti kokybišką ugdymą nežiūrint į tai, kur jis gyvena, o švietimo įstaigų tinklo optimizavimo procesus reiktų organizuoti taip, kad šis tikslas būtų įgyvendintas. „Šeimai vaiko išsislavinimas yra vienas iš pagrindinių dalykų, šeimos išvažiuoja ten, kur mato didesnę perspektyvą vaikui“, – sakė ji. Pasak jos, labai svarbu sudaryti pedagogams sąlygas kelti kvalifikaciją ir gauti didesnį atlyginimą, o vaikams gauti kokybišką ugdymą.
Pasak ministrės, tyrimų ir studijų apie mokinių ugdymo rezultatus mažose mokyklose yra, jose pateikiamos išvados apie aiškų ryšį tarp mokyklų dydžio ir ugdymo rezultatų, kuris užsienio šalių mokyklose yra teigiamas, o Lietuvoje tas santykis kitoks, labiau neigiamas. J. Šiugždinienės teigimu, viena didžiausių Lietuvos problemų yra ta, kad mažose mokyklose mokiniai ugdomi jungtinėse klasėse, o Lietuvoje nėra rengiami pedagogai, kurie galėtų dirbti jungtinėse klasėse. Pasak jos, tam reikalingi specialūs profesiniai įgūdžiai, o įgyti jų nėra kur. Pasak ministrės, pradinės mokyklos kiek įmanoma turėtų būti kuo arčiau namų, jose rekomenduojama jungti tik po dvi skirtingas klases, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo klasėse jungtinių klasių iš viso neturėtų būti.
A. Čepononis pasidžiaugė Radviliškio rajono švietimo bendruomenės supratingumu, tolerancija ir pagarba vieni kitiems ir teigė, kad švietimo įstaigos, kuriose ugdoma iki 80–70 mokinių, turi įsivertinti savo galimybes ir prisiimti atsakomybę už ugdymo kokybę.
Tūkstantmečio gimnazijos – dėmesys ugdymo kokybei ir infrastruktūrai
Rita Juškevičienė, Baisogalos gimnazijos direktorė, pasiteiravo ministrės apie Tūkstantmečio gimnazijų kūrimo strategiją. Ją domino, ar tokių gimnazijų išskirtinumas nesukurs dar didesnės atskirties tarp regionų ar net to paties regiono mokyklų, kuomet investicijos varijuoja nuo higienos normų užtikrinimo iki šimtatūkstantinių investicijų į patį ugdymo procesą ir jo turinį.
J. Šiugždinienė patikino, kad tokio atotrūkio tikrai neturėtų būti. Pasak jos, didžiuosiuose miestuose naujų mokyklų tikrai reikia, bet rajonuose bus kalbama ne apie naujų mokyklų statymą ar steigimą, bet apie tai, ką reikia padaryti, kad būtų sustiprinta ugdymo kokybė: galbūt bus svarstomas laboratorijų steigimo klausimas, galbūt pagrindinių rajono gimnazijų atnaujinimas.
„Nuo esamos situacijos analizės rezultatų priklausys Tūkstantmečio gimnazijų steigimo programa. Čia kalbama apie ugdymo kokybę, o ne tik apie optimizavimą“, – sakė ministrė. Pasak jos, Tūkstantmečio gimnazijų paketą sudaro dvi dalys: minkštoji ir infrastruktūrinė, bet finansinės ir kitokios injekcijos priklausys nuo esamos situacijos rajone.
Ikimokyklinių įstaigų skaitmenizacija – savivaldybės reikalas
Radviliškio lopšelio darželio direktorė Regina Ivanauskaitė pasidomėjo, ką ministrė galvoja apie skaitmeninio ugdymo plėtrą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, ar numatoma šiems procesams skirti daugiau dėmesio ir finansavimo valstybės lygiu. Pasak jos, pandemija ir karantinas, nuotolinio ugdymo iššūkiai prasideda jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose, o jose trūksta tiek įrangos, tiek kompiuterinio raštingumo mokymų darbuotojams. J. Šiugždinienė pritarė, kad ikimokyklinis ugdymas yra visų ateityje laukiančių iššūkių pradžia, bet, pasak jos, ikimokyklinio ugdymo proceso organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, o ministerija yra numačiusi paramą ikimokyklinio ugdymo turinio stiprinimui, grįžtamojo ryšio užtikrinimui, geltoniesiems autobusams. Svarbiausia, ministrės teigimu, užtikrinti, kad ikimokyklinis ugdymas būtų prieinamas kiekvienam vaikui.
Ministrei pasidomėjus, kaip prie šio proceso prisideda Radviliškio rajono savivaldybė, Laisvūnas Vaičiūnas, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, atsakė, kad greičiausiai ikimokyklinių įstaigų skaitmenizacijos procesas bus atidėtas kitiems metams, nes šių metų Savivaldybės biudžete Radviliškio rajono savivaldybės taryba skyrė beveik 100 tūkstančių eurų steigti vadinamąsias STEAM laboratorijas rajono švietimo įstaigose.
Mokytojų padėjėjams – papildomos lėšos
L Vaičiūnas pasidomėjo, kaip bus užtikrintas mokytojų padėjėjų veiklos tęstinumas, ar galima tikėtis, kad finansavimas šiai labai tiek mokykloms, tiek šeimoms reikalingai pagalbai nenutrūks. Ministrės teigimu, mokytojų padėjėjams skirta dar 10 milijonų eurų tiek mokytojų padėjėjų atlyginimams, tiek pagalbos mokiniui specialistų (logopedų, socialinių pedagogų, psichologų) etatams. Pasak jos, visoje Lietuvoje trūksta šių specialistų, todėl viena iš priemonių, galimai suviliosiančių jaunus žmones pasirinkti šias profesijas, bus didesni atlyginimai.
Biurokratinė našta vargina mokyklų vadovus
Susitikime kalbėta ir apie biurokratinės naštos sumažinimo galimybę mokyklų vadovams. Pasak Rasos Dagienės, Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos direktorės, mokyklų vadovai yra taip užkrauti įvairiausių dokumentų, ataskaitų ir reglamentų pildymu ir vykdymu, kad jiems beveik nelieka laiko dirbti jų tiesioginio darbo – ugdymo proceso organizavimo, ugdymo kokybės užtikrinimo. „Visi mokyklų vadovai būtų dėkingi, kad dalį popierinės naštos nuimtumėte, kad mes, mokyklų vadovai, galėtume dirbti savo tiesioginį darbą“, – sakė ji. J Šiugždinienė patikino, kad šis klausimas jai jau yra žinomas, kad jau analizuojama, kokie tie pertekliniai dokumentai, ir paprašė R. Dagienės atsiųsti ministerijos specialistams savo įžvalgas šiuo klausimu.
Mokytojas – prestižinė profesija
Diskusijoje paliestas ir mokytojo profesijos prestižo klausimas. Pasak ministrės, tai – kompleksinis klausimas, į kurį atsakymas susideda iš labai daug mažų elementų: ir atlyginimo, ir motyvacijos, ir kvalifikacijos kėlimo galimybių, ir pripažinimo, ir visuomenės bei vadovų, kolektyvo vertinimo. „Mokytojo profesijos prestižas yra labai susijęs su tuo, kas ateina mokytis, o vėliau ir dirba pedagogais. Atlygis yra tikrai labai svarbu, bet reikia, kad ir aplinka būtų gera, kad kultūra aplink būtų, kad vertintų ir visuomenė, ir vadovai“, – sakė ji.
Susitikime labai trumpai aptarta situacija dėl pandemijos sukeltų ugdymo procesų pakitimų, mokytojų vakcinacijos detalės, abiturientų grįžimo į mokyklas proceso organizavimas.
Baigiantis susitikimui, ministrė J. Šiugždinienė padėkojo Radviliškio rajono švietimo bendruomenės atstovams už klausimus ir paragino visus prisidėti prie to, kad kitą rugsėjo pirmąją visi mokiniai sugrįžtų į mokyklas. „Tikiu, kad kartu visi išgyvensime šią sudėtingą situaciją, ir kitas rugsėjis jau bus kitoks. Raginu skiepytis pedagogus, raginkite skiepytis ir savo artimuosius, kad kuo greičiau būtų suformuotas kolektyvinis imunitetas, ir visa ši pandemija būtų suvaldyta“, – sakė ji.
