Tai nebyli kelionė į vietą, kurioje laikas tarsi sustojo, į kavinę, kadaise klestėjusią, o dabar paskendusią prisiminimuose. Ir vis dėlto – ji gyva. Į ją vis dar užklysta svečiai: keisti, spalvingi, kiekvienas su savitu charakteriu ir istorija. Per įvairius gestus ir išraiškingą kūno kalbą aktoriai atskleidžia savitus personažų pasaulius, jų ilgesį, svajones ir vienatvę.
Spektaklis „Café Silencio“ yra tarsi pasakojimas apie laukimą, apie laukimą kasdienybėje ir gyvenime. Laukimą kažko artimo, pažįstamo ar tiesiog – padavėjo, kuris niekada taip ir nepasirodo. Šioje, regis, ramioje aplinkoje slepiasi švelnus humoras, melancholija ir tylūs, tačiau itin stiprūs jausmai.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Radviliškio rajono savivaldybė.
Sigito Mikučio nuotraukos
Komentuoti