Pasirašyti sutartį siekiama iki šių metų trečiojo ketvirčio pabaigos. Numatoma, kad svarstyklės turi būti įrengtos per metus, taigi keliuose jos turėtų pradėti veikti iki kitų metų trečiojo ketvirčio pabaigos. Per ateinančius trejus metus ketinama iš viso įsigyti 18 svarstyklių.
„Stipriname sunkiasvorio transporto kontrolę iš esmės – netrukus paleisime dešimtmetį neveikusias svarstykles, o dabar diegsime modernias dinamines svarstykles pagrindiniuose keliuose. Jos veiks panašiai kaip greičio matuokliai – automatiškai fiksuos pažeidimus ir leis nedelsiant taikyti atsakomybę. Tad siunčiame aiškią žinią – piktnaudžiavimui keliuose vietos nebėra, o už pažeidimus teks atsakyti iškart“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Dinaminių svarstyklių įrengimas keliuose leis realiuoju laiku identifikuoti perkrautas transporto priemones, mažinti kelių dangos nusidėvėjimą ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp vežėjų. Tokiu būdu bus efektyviai saugomi Lietuvos keliai, o tai yra ilgalaikė investicija į saugesnę ir ekonomiškai tvaresnę transporto infrastruktūrą“, – pabrėžia „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.
„Via Lietuva“ siekia įsigyti aukščiausios tikslumo klasės svėrimo sistemas, kurios būtų tinkamos naudoti automatinei viršsvorio kontrolei ir galimų pažeidimų fiksavimui. Norint pasiekti šiuo tikslus, „Via Lietuva“ reikalauja, kad siūlomos sistemos pagal COST 323 rekomendacijas atitiktu aukščiausią A(5) tikslumo klasę. Šios svarstyklės bus diegiamos kelio dangoje ir svers pravažiuojančias transporto priemones joms nesustojant ir neišsukant iš kelio.
Šešias naujas svarstykles numatoma įrengti magistraliniuose keliuose A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (111,34 km ir 225,67 km), A2 Vilnius–Panevėžys (38,25 km), A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (52,94 km), A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (26,4 km) ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga (45,42 km).
Šiuo metu tokio pobūdžio svarstyklės Lietuvoje jau įrengtos 2 vietose: A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (80,81 km) ir A6 Kaunas–Jonava (26,43 km) keliuose. A6 Kaunas–Jonava ruože šiuo metu postas perstatomas ir atnaujinamas „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo apimtyje.
Pasaulinėje praktikoje transporto priemonių perkrovoms nustatyti naudojama statinė, judančių arba mišri transporto svėrimo technologijos. Lietuvoje iki šiol pažeidėjų kontrolei ir baudimui buvo naudojama tik statinė transporto priemonių svėrimo technologija.
Lietuvoje keliais gali važiuoti standartinės krovininės transporto priemonės, kurių svoris su kroviniu yra iki 40 tonų, o jų varančiosios ašies apkrova negali viršyti 11,5 tonos, kitų ašių – ne daugiau kaip 10 tonų. Transporto priemonės, viršijančios leistiną svorį arba turinčios netolygiai paskirstytą apkrovą, daro didelę žalą šalies keliams.
Nors teisės aktai aiškiai nustato, kokio svorio krovininiai automobiliai gali važiuoti Lietuvos keliais, šių reikalavimų ne visada laikomasi. Nustatyta, kad 2024 metais apie 25 proc. krovininių transporto priemonių pažeidžia leistinas bendrosios masės ar ašių apkrovas. Tam tikrais atvejais maksimalus leistinas svoris būna viršijamas net du kartus.
Auganti kelių priežiūros ir remonto kaina galiausiai paliečia visus – tiek valstybę, tiek verslą, tiek gyventojus. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie leistų ne tik taisyti pasekmes, bet ir užkirsti kelią žalai atsirasti.
Šių metų pradžioje susisiekimo ministras Juras Taminskas paskelbė akciją „STOP kelių gadinimui“, kuria siekiama sumažinti perkrauto sunkiasvorio transporto daromą žalą šalies keliams. Kovo mėnesį valstybinės institucijos, savivaldybės bei verslas susibūrė bendram tikslui apsaugoti kelius nuo perkrauto transporto ir skatinti sąmoningą jų naudojimą ir dėl to pasirašė memorandumą „STOP kelių gadinimui“, kuris numato koordinuotas pastangas stiprinant sunkiasvorių transporto priemonių kontrolę ir plėtojant būtinus kontrolės pajėgumus. Prie memorandumo šiuo metu yra prisijungę daugiau kaip 20 institucijų.
Komentuoti