2019 m. buvo patvirtintos Europos Sąjungos vienkartinių plastikinių gaminių taisyklės, kurios nurodo iki šių metų liepos 3 d. užtikrinti, kad tam tikri plastikiniai gaminiai nebebūtų pateikiami rinkai, pvz., plastikiniai ausų krapštukai, stalo įrankiai, gėrimų šiaudeliai. Kitiems plastikiniams gaminiams numatyta taikyti jų naudojimo ribojimus, pvz., žvejybos priemonėms, pakuotėms, higienos reikmenims, plastikiniams maišeliams ir kitiems. Ir kaipgi mes, pripratę neplauti, o išmesti, susidorosime su tokiais pakeitimais? Nebestebina, kai parduotuvėje vienas po kito plėšiami maišeliai, kurie vėliau keliauja tik į vieną vietą. Senyvi žmonės dar pasakytų karo nematėte, kad netaupote…
Vienintelė išimtis bus taikoma šviežios mėsos ir žuvies produktams, kuriuos pakuos prekybos centro darbuotojai. Patys prekybos centrai turės nuspręsti kainas už maišelį. Tad ir vėl susidursime su mažiau kainuoja – galima ir išmesti…
Netvarkingai išmestos plastiko atliekos skyla į mikroplastiką, užteršia dirvožemį ir vandens kelius, patenka į gyvūnų mitybos grandinę. O vandenynuose tarša ne tik, kad nesumažėjo, bet ir padidėjo.
Lietuva sunaudoja daugiausia plastikinių maišelių žemyne – jų vienam žmogui tenka 294 per metus.
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras ragina gyventojus vietoje vienkartinių plastikinių maišelių rinktis popierinius ar daugkartinius medžiaginius maišelius pirkiniams ir sveriamiems produktams. Jau turimus plastikinius maišelius derėtų naudoti kiek galima ilgiau, o jau netinkamus naudoti – atsakingai išrūšiuoti į plastiko pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerį. Argi lietuviai ne patys geriausi? Visur pirmaujame. O kiek tos taršos padaro pramoninės šalys? Nejaugi mes viską tik ir sukame į plastiką? O gamyboje ir alternatyva jau pasidarė keblu rasti, kaip ir pripratome, o vartojimas, ypatingai, kai viskas pakuojama vienam žmogui nėra sektinas pavyzdys. Tad kodėl mes juo sekame, jei jau visvien esame pirmi tarp labiausiai teršiančiųjų?
