Pareigūnai įtaria, kad Rokiškio rajone įsikūrusios ir aliejumi prekiavusios įmonės direktorius, galimai siekdamas nemokėti privalomo PVM, kartu su bendrininkais – Lietuvos piliete ir dar dviem estais – į savo sugalvotą mokesčių slėpimo schemą įtraukė 4 Lietuvoje registruotas įmones, kurioms patys vadovavo.
Veikdami organizuotai bendrininkai savo įmonių vardu galimai sudarydavo netikrus sandorius su trimis Lietuvoje registruotomis bei viena Nyderlanduose veikiančia bendrove. Įmonės viena kitai išrašydavo sąskaitas faktūras už nevykusius aliejaus pardavimo sandorius, buhalterinius dokumentus. Vėliau šių sąskaitų pagrindu buvo tvarkoma Rokiškio rajone veikusios bendrovės apskaita, formuojamos PVM deklaracijos, teikiami duomenys valstybės institucijoms.
Pareigūnai skaičiuoja, kad iš viso per kiek daugiau nei dvejus metus, įtariama, fiktyvių sandorių bendra suma siekė 1,87 mln. eurų. Įtariama, kad dėl galimai netikslių duomenų, pateiktų ataskaitose, Rokiškio rajono įmonė galėjo išvengti per 326 tūkst. eurų PVM mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Kaltinimai pateikti 4 asmenims. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Jam surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams. Dviejų schemoje dalyvavusių Estijos piliečių veikla tiriama atskirai – atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas.
PVM išvengusios įmonės direktorius sudarė susitarimą su Panevėžio apskrities valstybine mokesčių inspekcija (VMI) dėl žalos atlyginimo ir sumokėjimo susitarime nurodytus mokesčius, todėl byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.
Griežčiausia bausmė už sukčiaujant išvengtą didelės vertės turtinę prievolę – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Komentuoti