Tyrimo metu nustatyta, kad Klaipėdoje registruotos, muitinės tarpininko veikla užsiimančios įmonės direktorius, įtariama, ir nusikalstamos schemos organizatorius, kartu su nemažiau 5 bendrininkų grupe, galimai sukūrė mokesčių slėpimo schemą, pagal kurią į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kanados ir Islandijos gabeno automobilius ir, panaudodami pačių kontroliuojamas 7 fiktyvias įmones, imitavo automobilių importo, pirkimo-pardavimo sandorius. Manoma, kad, veikiant pagal tokią schemą, į valstybės biudžetą galimai nesumokėta PVM, pelno ir, dalinai, muito mokesčių. Skaičiuojama, kad bendra nesumokėtų mokesčių suma gali siekti virš 3 mln. eurų.
Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad pasinaudojant 7 fiktyviomis, veiklos nevykdančiomis įmonėmis nuo 2019 metų į Lietuvą buvo atgabenta apie 1,7 tūkst. automobilių, kurių bendra pardavimo vertė gali siekti per 15 mln. eurų. Įtariama, kad bendrininkai veikė pagal pareigūnams žinomą schemą – viena fiktyvi įmonė automobilių importui būdavo naudojama kelis mėnesius, vėliau ją pakeičiant kita kontroliuojama, taip pat fiktyvia įmone. Įmonių direktoriais buvo paskirti asocialūs, ne kartą teisti, įkalinimo įstaigose bausmes atliekantys ar net užsienio valstybėse gyvenantys ir apie savo vadovavimą įmonėms nė nenutuokiantys asmenys iš Ukrainos, Moldovos, Kirgizijos. Dauguma bendrininkų valdomų įmonių nevykdė jokios veiklos, teikė neteisingas ataskaitas valstybės institucijoms.
Automobiliams atvykus į Lietuvą, iš jūrų uosto teritorijos transporto priemones pasiimdavo galimai tikrieji jų savininkai – perpardavinėtojai.
Nedeklaravę jokių įsigijimo sandorių, perpardavinėtojai automobilius pardavinėjo prisidengdami dar 3 fiktyviomis įmonėmis, kurių direktoriais taip pat buvo asocialūs, teisti, užsienyje gyvenantys asmenys. Galutiniai pirkėjai automobilį tariamai įsigydavo iš fiktyvios įmonės ir, gavę galimai suklastotus transporto priemonės dokumentus, automobilį įregistruodavo Lietuvoje. O privalomi sumokėti mokesčiai valstybės biudžeto nepasiekdavo, nes fiktyvios įmonės neteikdavo jokių ataskaitų, nebuvo registruotos PVM mokėtojomis ir nemokėjo jokių mokesčių.
Surinkus pakankamai duomenų apie galimai vykdomą nusikalstamą veiklą, FNTT, Muitinės kriminalinės tarnybos, Muitinės imuniteto tarnybos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atliko virš 20 kratų įtariamųjų gyvenamose ir darbo vietose, automobiliuose, kitose su tyrimu susijusiose vietose visoje Lietuvoje. Kratų metu rasti duomenys ir daiktai, patvirtinantys asmenų vykdomą nusikalstamą veiklą.
Dviem asmenims pareikšti įtarimai dėl stambaus masto sukčiavimo, dokumentų klastojimo. Muitinės tarpininko veikla užsiimančios uostamiesčio įmonės direktoriui paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Dar 12 asmenų apklausti kaip specialieji liudytojai.
Tyrimo metu laikinai apribota nuosavybės teisė į uostamiesčio įmonės direktoriui priklausantį turtą: turimus automobilius, namą, kotedžą, butą, administracinį pastatą. Taip pat apribotos nuosavybės teisės į 505 fiktyvių įmonių vardu importuotus automobilius. Skaičiuojama, kad jų vertė gali siekti virš 6 mln. eurų. Turimais duomenimis, įtariamasis mėgo prabangų gyvenimo būdą, dažnai keliaudavo po egzotines šalis, pirkdavo ne tik brangius automobilius, bet ir nekilnojamąjį turtą vaizdingose vietovėse.
FNTT turi visą informaciją apie tikruosius automobilių savininkus, kurie realiai juos įsigijo iš trečiųjų šalių. Minėtų automobilių pardavimas apribotas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, todėl bandymas paslėpti, parduoti ir registruoti minėtus automobilius gali užtraukti atsakomybę šiuos veiksmus bandantiems atlikti asmenims.
Tyrimą kontroliuojančio prokuroro Arvydo Navicko teigimu, šioms transporto priemonėms yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Šių automobilių grąžinimo klausimas automobilius įsigijusiems asmenims bus išspręstas tik po to, kai už juos bus sumokėti visi Lietuvoje privalomi mokesčiai.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vaizdo medžiaga.
Komentuoti