„Gatvės“ – jau trečioji daina iš būsimojo Giedrės albumo. „Aš noriu, kad jis pasirodytų šiemet ir kuo greičiau. Bet žiūrėsime, kaip pasaulio reikalai pasisuks. Yra ir kitų svarbių dedamųjų, kurių sėdėdamas namie ar bindzinėdamas po gatves nepadarysi“, – sako atlikėja.
Tiesa, kaip tik jos gatvėje ir nepamatysi. Giedrė, ko gero, yra labiausiai karantino besilaikantis žmogus, ir tik šunys gali ją ištempti pro duris. Geru oru. Kai oras – blogas, juokiasi ji, augintinius vedžioja Kilčiauskas – sutuoktinis.
„Mano dažniausias maršrutas yra vidinis: nesustabdomos mintys nueina šimtus tūkstančių žingsnių maršrutu Galva–Širdis–Galva. Kai jau visiškai padūstu ir „pagaunu pompą“, tuomet einu atsivėsinti į lauką. Tačiau nesu ta, kuri tiesiog romantiškai vaikštinėja po gatves, nors man tai atrodo labai žavu. Matyt, dėl to apie tai ir rašau dainas. Gatvės šiuo metu, ko gero, ne vienam yra tas saikingas oro gurkšnis, išlindus iš buto ir buities kvadratų“, – šypsosi Giedrė.
Gatvė. Ir vienatvė, atsispindinti sutiktų praeivių akyse, uždaruose languose ir Giedrės dainos eilutėse. Tik vienatvei nei savo kūrinyje, nei gyvenime dainininkė neturi jokių priekaištų.
„Man atrodo, kad dažnai pasisaviname vienatvę, lyg ji būtų skirta tik mums. Neva, štai kokie kiti džiūgaujantys, visada kompanijoje, o manęs niekas nemyli ir niekam aš nereikalingas. Kažkodėl mano nuojauta sako, kad visa ta festivalinė ar giminės baliaus euforija tėra keli savaitgaliai per metus. O kalbant apie dabartinį laiką – mūsų atsiribojimas natūraliai yra dar didesnis nei įprastai. Ir labai panašu, kad aš vienatvę beveik prisijaukinau“, – kalba Giedrė.
„Gatvėse“ ji dainuoja: „Antras aukštas, pirmas langas kairėje, sklindanti šviesa, tu – namuose“. Ir tą minutę, atrodo, net įsivaizduoji atlikėją vėlyvos gatvės apšvietime: santūriai šypsodamasi ji žiūri į TUOS langus.
„Ir aš save taip įsivaizduoju šioje dainoje. Beje, tai yra reali vieta, man žinomas namas ir langas. O tai, kas vyksta už tų kvadratinių stiklų, jau tik spėjimai. Ne, ne, aš nenoriu žinoti, kas vyksta už kitų žmonių langų, man kaip ir užtenka viešo pasirodymo socialiniuose tinkluose be užuolaidų ir net be langų rėmų“, – juokiasi Giedrė.
Kitų žmonių buitinės istorijos nesulauks iš jos jokios reakcijos. Tiesiog nerūpi. Ir kas per karantiną išsiskyrė – neįdomu. „Vieni nori išspręsti tam tikras situacijas, kiti laukia, kol jų situacijas iššpręs kažkas. O gal kitiems kaip tik pasisekė – pamatė, koks žmogus yra šalia, tad kelionė sulig karantinu ir baigėsi“, – svarsto atlikėja.
Jos pačios kelionė šiuo metu turi tvinksintį tikslą: albumas. „Jei per pirmąjį karantiną aš leidau sau nieko nekurti, tai dabar yra visiškai priešingai. Vidinių kovų vyksta daug, ir liūdna, ir beviltiška, ir užknisa, ir nepavyksta, ir erdvės per mažai, bet žiūrėk, kitą dieną iš burnos išbyra perlai. Taip po truputį ir renku žodžius ir natas naujam albumui bei naudojuosi šiuo laikotarpiu, kuris bent jau teoriškai idealus užkulisiniam muzikanto darbui“, – pasakoja Giedrė.
Komentuoti