Tikimasi apčiuopiamo rezultato
Puikiai Radviliškio rajono savivaldybę pažįstančius, jos gyventojų džiaugsmus ir rūpesčius žinančius Seimo narius sutikęs ir vizito metu lydėjęs Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Justinas Pranys sakė tikįs, kad šis vizitas turės apčiuopiamą rezultatą. „Labai tikimės, kad pajudės ir Šeduvos miesto centre stovinčių buvusių užvažiuojamųjų namų pastato rekonstrukcijos projekto finansavimo reikalai ir Šeduvos krašto muziejaus įkūrimo klausimas senosios Šeduvos vaistinės pastate. Abi šios temos, ypač jų finansavimo galimybės – ne tik Šeduvos gyventojams, bet rajono vadovams labai rūpimi klausimai“, – sakė jis.
Šeduvos užvažiuojamųjų namų atnaujinimui ieškoma finansavimo galimybių
Pasak J. Pranio, parengtas investicijų projektas „Pastato „Užvažiuojamieji namai“, esančio adresu Laisvės a. 28, Šeduva, Radviliškio r. sav., rekonstrukcija ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ buvo pateiktas 2021–2023 m. Valstybės investicijų programai, siekiant gauti finansavimą iš 2021–2023 m. šiai programai teiktų lėšų, o šiuo metu yra ieškoma ir kitų galimybių gauti finansavimą šiam projektui.
Senuosiuose Šeduvos užvažiuojamuosiuose namuose, vadinamoje karčemoje, kuri pastatyta dar XVIII a. antrojoje pusėje, apsistodavo iš Kauno į Rygą keliaudavę Hanzos pirkliai, čia jie ir arklius pailsindavo, ir patys pailsėdavo, pavalgydavo, pernakvodavo. Dabar juose Šeduvos kultūros ir amatų centras yra pasirengęs įrengti meno centrą, parodų sales, tačiau norint šį tikslą įgyvendinti vien Radviliškio rajono savivaldybės iš biudžeto skiriamų lėšų nepakanka. Savivaldybės biudžeto lėšomis buvo sutvarkyta pastato išorė, įrengta šildymo sistema, sutvarkytos dvaro prieigos.
Senojoje vaistinėje – Šeduvos krašto muziejus
Dar ir dabar aistras kurstantis senosios Šeduvos vaistinės pastatas, statytas devyniolikto amžiaus pabaigoje, vis dar laukia savo pritaikymo ir panaudojimo. Šiuo metu pastatas priklauso Daugyvenės kultūros-istorijos muziejui-draustiniui.
Žymioji šeduvė Emilija Brajinskienė, jau iškeliavusi Anapilin, degė idėja šiame viename vertingiausių istoriškai Šeduvos pastate įkurti Šeduvos krašto muziejų ir jame visuomenei rodyti vertingus Šeduvos kraštotyros muziejaus, nuo 1991 m. tapusio Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio vienu iš skyrių, eksponatus. Šiuo metu šie eksponatai saugomi Daugyvenės kultūros-istorijos muziejaus-draustinio fonduose Burbiškyje.
„Būtų smagu, kad daugelį metų kauptos ir saugotos vertybės būtų vėl laisvai prieinamos visuomenei būtent šioje vietoje, būtent šiame pastate, bet, žinoma, tam reikia didelių investicijų, todėl reikia ieškoti galimybių pasinaudoti visais galimais finansavimo šaltiniais: tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos parama“, – sakė A. Čepononis.
Pasak Seimo narių, šiuo metu didžiausias uždavinys Radviliškio rajono savivaldybei – parengti investicinį šio pastato atkūrimo projektą, kad jį būtų galima teikti 2021–2023 m. Valstybės investicijų programai ar kitiems fondams.
Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad senosios Šeduvos vaistinės pastatas statytas 1890 metais. Manoma, kad vaistinė šioje vietoje stovėjo jau nuo 1853 metų ir galėjo būti tokio ploto, kaip šiuo metu išlikęs skliautinis vaistinės rūsys. 1890 metais pastatas buvo išplėstas. Vaistinės įkūrėjai buvo provizorius B. Šeikus ir Butkevičius. Vaistinė pradėta vadinti „Senąja“, pastačius dar vieną vaistinę prie centrinės Šeduvos miesto aikštės. 1987 metais buvo rekonstruota pastato pastogė, pakeista stoglangių forma ir jų skaičius. Seniausia miesto vaistinė uždaryta apie 2009 metus.
Beje, senosios Šeduvos vaisinės pastato unikaliame skliautiniame rūsyje jau šiais metais bus suorganizuoti archeologiniai kasinėjimai, o pastato pirmajame aukšte planuojama eksponuoti senųjų Šeduvos nuotraukų ir žemėlapių parodą, organizuoti edukacines veiklas.
Burbiškyje – apie sustingusią laike ir erdvėje kultūrą ir muziejaus plėtros galimybes
Su Daugyvenės kultūros-istorijos muziejaus direktore Laura Prasceviciūte A. Čepononis ir V. Juozapaitis aptarė ne tik kultūros bei muziejų veiklos aktualijas pandemijos metu, bet ir Burbiškio dvaro plėtros galimybes, šių užmojų finansavimo klausimą.
„Jau antrus metus muziejus netenka savo pagrindinio lėšų šaltinio – garsiosios Tulpių žydėjo šventės Burbiškio dvare. Už gegužės antrąjį sekmadienį vykdavusią šventę ir už Burbiškio dvaro lankytojams tulpių žydėjimo metu parduotus bilietus suriktas lėšas muziejus ne tik aplinką susitvarkydavo ir ūkinius darbus atlikdavo bet ir atlyginimus darbuotojams mokėdavo, o dabar dėl pandemijos esame netekę vieno iš pagrindinio finansavimo šaltinio“, – sakė L. Prascevičiūtė, muziejaus direktorė, kalbėdama apie visoms kultūros įstaigoms sudėtingą pandemijos ir karantino laikotarpį.
Seimo nariai apžiūrėjo vietą, kurioje stovėjo buvusi Burbiškio dvaro karvidė ir didžioji Zakopanės stiliaus altana, ir aptarė šių dviejų pastatų atkūrimo galimybes. Buvusiosios dvaro karvidės pamatai yra išlikę netoli buvusios arklidės, šiuo metu – didžiosios dvaro renginių salės, o senosiose nuotraukose matoma didžioji Burbiškio dvaro altana stovėjo šalia dvaro parko priekyje stovinčio poeto Adomo Mickevičiaus paminklo.
2011 metais šių abiejų pastatų atkūrimo projektą parengė visų Burbiškio dvaro atkūrimo ir restauravimo projektų architektė Saulutė Domanskienė, bet projektas reikalauja korekcijų dėl sąmatos tikslinimo, dėl pasikeitusios įstatyminės bazės.
Seimo nariai patikino ieškosiantys galimybių kreiptis dėl visų šių trijų prasmingų ir kultūros istorijai reikšmingų projektų finansavimo.
