Gyvendami toje pačioje bendruomenėje dalijamės bendra aplinka, tačiau nebūtinai ją matome vienodai. Tai, kas svarbu vienam žmogui, kitam gali atrodyti mažiau reikšminga. Skiriasi mūsų patirtys, poreikiai ir lūkesčiai.

Tačiau ar dažnai susimąstome, kodėl kitas žmogus galvoja kitaip?

Ar mokame ne tik išsakyti savo mintis, bet ir išgirsti kitą?

Ar girdime kitos kartos nuomonę?

Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus ir siekdama stiprinti kartų tarpusavio supratimą, Grinkiškio bendruomenė, įgyvendindama projektą „Identiteto dialogas – nuo pamatų link rytojaus“, pakvietė vaikus ir senjorus į pirmąjį kartų dialogų ciklą „Mano šaknys“. Susitikimų tema pasirinktas juos siejantis Grinkiškio kraštas – vieta, kurioje susipina skirtingų kartų patirtys, prisiminimai ir ateities lūkesčiai. Dalyviai buvo kviečiami pasidalyti mintimis apie savo santykį su gyvenamąja vieta, tai, ką kiekvienam reiškia būti šio krašto dalimi, ir kokį jį norėtų matyti ateityje.

Susitikimams pasirinktas Nanseno dialogo metodas, pradėtas plėtoti 1995 metais Norvegijoje, Lilehamerio mieste veikiančioje Nanseno akademijoje. Šiandien jis taikomas įvairiose pasaulio šalyse, švietimo įstaigose, bendruomenėse ir organizacijose, siekiančiose stiprinti žmonių tarpusavio supratimą ir gebėjimą susikalbėti.

Šio metodo esmė – ne įrodyti savo tiesą ar įtikinti kitą, bet suprasti skirtingus požiūrius ir jų priežastis. Dialogo dalyviai skatinami atvirai išsakyti savo mintis, įsiklausyti ir gerbti kitokią nuomonę. Čia nebūtina visiems sutarti ar priimti bendrą sprendimą – svarbiausia, kad kiekvienas turėtų galimybę būti išgirstas.

Vadovaujantis šiais principais, dialogų ciklas prasidėjo atskirais vaikų ir senjorų susitikimais. Vėliau abi kartos susitiko bendram dialogui.

Bendro susitikimo metu dalyviai buvo pakviesti įsivaizduoti, ką galėtų padaryti savo krašte, kad tai būtų naudinga ne tik jiems patiems, bet ir kitiems bendruomenės nariams. Ši užduotis paskatino pažvelgti į gyvenamąją aplinką plačiau, pagalvoti apie skirtingus žmonių poreikius ir tai, kas kiekvienam atrodo svarbu.

Svarbiausia šiame susitikime buvo ne išrinkti geriausią mintį, o suprasti, kodėl skirtingų kartų žmonės tuos pačius dalykus vertina nevienodai. Vaikai ir senjorai turėjo galimybę dalytis savo patirtimis, išgirsti kitokį požiūrį ir geriau pažinti viena kitą.

Tokie susitikimai leidžia pažvelgti į bendruomenę ne vien kaip į žmones, gyvenančius toje pačioje vietoje, bet ir kaip į skirtingų patirčių, nuomonių bei lūkesčių visumą. Gebėjimas domėtis tuo, kas svarbu kitam, išklausyti nesutampančią nuomonę ir suprasti jos priežastis padeda kurti pagarbesnius tarpusavio santykius. Tam nebūtina visais klausimais sutarti – svarbu išmokti kalbėtis net ir tada, kai mūsų požiūriai skiriasi.

Pirmasis dialogų ciklas „Mano šaknys“ tapo pagrindu tolesnėms veikloms, kuriose vaikai ir jaunimas gilins savo krašto pažinimą, tyrinės savo tapatybę, stiprins saviraiškos ir pilietinio dalyvavimo gebėjimus.

Grinkiškio bendruomenė nuoširdžiai dėkoja dialoguose dalyvavusiems vaikams ir senjorams bei susitikimus vedusiems fasilitatoriams už skirtą laiką, atvirumą ir pasidalytas mintis.

Juk stipri bendruomenė kuriama ne tada, kai visi galvojame vienodai, o tada, kai gebame išgirsti, suprasti ir gerbti vieni kitus.

Projektą įgyvendina: Grinkiškio bendruomenė.

Projektą finansuoja: Europos Sąjunga.

Projekto partneriai:

  • Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Grinkiškio seniūnija;
  • Radviliškio rajono savivaldybės Grinkiškio Jono Poderio pagrindinė mokykla.

Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už jas atsakinga.

Grinkiškio bendruomenės informacija