„Dažniausiai į vaistinę dėl prakaitavimo pasikonsultuoti ateina vyresnio amžiaus moterys. Joms ne tik padedame išsirinkti dezodorantus, bet ir rekomenduojame apsilankyti pas gydytoją, nes prakaitavimas gali būti ir prasidedančios menopauzės požymis. Pastebime, kad vidutinio amžiaus pacientai, ieškantys natūralių priemonių šiai problemai spręsti, prakaituoja dėl streso darbe, didelio nuovargio, antibiotikų vartojimo ar nusilpusios imuninės sistemos“, – darbo patirtimi dalijasi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Jančiukienė.
Kuomet prakaitavimas gali būti ligos požymis?
Prakaitavimas yra svarbi organizmo funkcija, o jo gausumas priklauso nuo prakaito liaukų kiekio. Nors moterys jų turi daugiau, vyrų liaukos yra gerokai aktyvesnės. Tam tikri veiksniai – paveldimumas, maisto produktai, vaistai, medicininės sąlygos – taip pat gali paveikti prakaitavimo gausumą. Kartais išvardinti veiksniai gali sukelti pernelyg didelį prakaitavimą (hiperhidrozę), kuri vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų.
„Padidėjęs prakaitavimas skirstomas į fiziologinį ir patologinį. Fiziologiniu vadinamas prakaitavimas dirbant sunkų fizinį darbą, karštą dieną, geriant karštus gėrimus – taip iš organizmo pašalinama šiluma ir organizmas neperkaista. Gausiau prakaituoti gali paaugliai, kurių endokrininė sistema dar nevisiškai išsivysčiusi, arba moterys menopauzės periodu.
Viso kūno prakaitavimą gali sukelti vartojami vaistai – antihipertenziniai arba antidepresantai. Patologinio prakaitavimo priežastys būna įvairios: sergant tuberkulioze, skydliaukės ligomis, cukriniu diabetu, mažakraujyste. Kartais pernelyg stiprus prakaitavimas gali būti onkologinių plaučių, kraujo ar kitų ligų simptomas“, – vardija K. Jančiukienė.
Ji priduria, jog gausiau prakaituojama, kai nusilpsta imuninė sistema ar po gydymo antibiotikais. Naktimis pasikartojantys karščio pylimai arba prakaitavimas gali būti hormoninės sistemos sutrikimų arba menopauzės požymiai. Nuolat gausiai prakaituojanti oda netenka apsauginio lipidų sluoksnio, dėl to būna neatspari infekcijomis. Todėl, jei per gausiai prakaituojama, būtina gydytojo konsultacija.
„Normalus prakaitavimas yra nepastebimas, o normaliai prakaituojančio sveiko žmogaus prakaito kvapas beveik nejuntamas. Ramybės būsenoje žmogus kasdien išprakaituoja apie 500-600 ml prakaito. Tačiau sunkiai dirbdamas arba veikiamas aukštos aplinkos temperatūros žmogus per dieną gali išprakaituoti net 2500 ml prakaito. Garuodamas prakaitas šaldo kūno paviršių ir padeda reguliuoti jo temperatūrą. Kartu iš organizmo pašalinamos susidariusios kenksmingos medžiagos, o tai palengvina inkstų darbą“, – tikina K. Jančiukienė.
Kaip išsirinkti sveikatai nežalingą dezodorantą?
Vaistininkės teigimu, labai svarbu, kad dezodorante būtų kuo mažiau konservantų, todėl reikia atkreipti dėmesį į galiojimo laiką, mat kuo jis ilgesnis, tuo daugiau konservantų priemonė turi. Buteliuko forma taip pat tai išduoda – kuo sandaresnis buteliukas, tuo mažiau sudėtyje konservantų. Todėl rutulinis dezodorantas yra prastesnis nei purškiamas, nes į pastarojo vidų vargiai pateks oras arba bakterijos.
„Jei norite įsigyti nekenksmingą dezodorantą, turite pamiršti garsiuosius ir labiausiai reklamuojamus prekės ženklus. Geriau užsukite į vaistinę ar ekologišką krautuvėlę, kuriose galėsite patikrinti jų sudėtį ir gauti specialisto konsultaciją“, – pataria ji.
Anot K. Jančiukienės, dezodorantai be dirbtinių kvapiklių, dažiklių ir konservantų, be aliuminio druskų, parabenų ir kitų sveikatai kenksmingų medžiagų užtikrins švelnią priežiūrą ir nedirgins odos.
„Dezodorantų ir antiperspirantų gamyboje naudojamos sintetinės kenksmingos medžiagos yra triklozanas, daugumai jau gerai žinomi parabenai, stearinas – propilenglikolis, talkas ir daugelis kitų. Tokias medžiagas turintys dezodorantai labiau kenkia, nei padeda“, – aiškina ji.
Pasak vaistininkės, žmonės dažnai nė neįsivaizduoja, kuo skiriasi dezodorantas ir antiperspirantas. Pagrindinis šių priemonių skirtumas – dezodorantai naikina bakterijas, kurios sukelia blogą kvapą, o antiperspirantas stabdo prakaitavimą užkimšdamas odos poras ir neleisdamas ištekėti prakaitui. Tačiau specialistė pataria budrumo neprarasti ir perkant dezodorantus, mat juose, kaip ir antiperspirantuose, gali būti gausu kenksmingų medžiagų.
„Antiperspirantų užduotis – blokuoti prakaito liaukas, išnaikinti bakterijas ir taip stabdyti prakaitavimą, o tai yra labai žalinga, nes neleidžia iš organizmo pasišalinti toksinams, kurie ima kauptis ir nuodyti organizmą. Dezodorantas veikia 3-4 val., o antiperspirantas gali išlikti net 24 val. ir ilgiau, todėl pastarasis yra patrauklesnis. Vis dėlto prakaitavimo stabdymas – tai kišimasis į fiziologinius procesus. Dažnai naudojami antiperspirantai gali pakenkti sveikatai“, – akcentuoja K. Jančiukienė.
Ar gali padėti natūralios priemonės?
Natūralūs dezodorantai, pasak specialistės, leidžia išvengti nemalonaus kvapo ir užtikrina gaivumo pojūtį visą dieną. Vitaminais, antioksidantais ir augalų ekstraktais praturtinti dezodorantai efektyviai reguliuoja nepageidaujamą kvapą nedirgindami odos.
„Natūralūs dezodorantai nesustabdo pačio prakaitavimo užkemšant poras, bet naikina nemalonų jo kvapą – padeda kovoti su kūno kvapą sukeliančiomis bakterijomis. Jų dauginimąsi natūraliai slopina įvairūs augalų aliejai ir ekstraktai, tokie kaip ramunėlių, arnikos, palmarozų, medetkų, arbatmedžio. Vetiverijos aliejus ar ekstraktas gali sureguliuoti ir prakaito išsiskyrimą. Natūralių dezodorantų gamyboje taip pat plačiai naudojami alavijai, hamameliai, augalinis glicerinas, kalaminas, kuris veikia džiovinančiai, taip pat cinko ricinoleatas“, – vardija ji.
Pats paprasčiausias natūralus dezodorantas – alūno kristalas, kuris prakaito kvapą sukeliančioms bakterijoms sukuria nepalankią terpę. Kalio alūnas – tai gryna mineralinė druska, susiformuojanti ant uolų. Ji natūraliai gamtoje susidaro iš sulfido ir kalio turinčių mineralų oksidacijos. Dideli kalio alūno kristalų blokai kasami ir iš žemės, tuomet jie rankomis skaldomi, formuojami bei poliruojami.
„Jis stabdo bakterijų dauginimąsi ir neutralizuoja prakaito kvapą. Alūno akmenėlis naudingas ir tuo, jog netepa drabužių, yra ekonomiškas. Žinoma, ši priemonė nebus tokia veiksminga kaip cheminėmis medžiagomis pripildyti dezodorantai, todėl su savimi patarčiau nešiotis drėgnų servetėlių, kurios suteiks gaivos pojūtį ir leis atsikratyti blogo kvapo“, – rekomenduoja K. Jančiukienė.
Dezodorantus galima pasigaminti ir namų sąlygomis, pavyzdžiui, iš kokoso aliejaus, taukmedžių sviesto, kukurūzų krakmolo ir balto molio.
„Kokosų aliejus padės išvengti bakterijų, kurios sukelia pažastų kvapą. Kukurūzų krakmolas padeda sugerti drėgmę nuo odos. Taukmedžių sviestas tinka jautriai odai, padeda ją suminkštinti, natūraliai apsaugoti, o baltas molis padeda detoksikuoti odą pašalinant toksinus ir išvengti prakaito“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
