Paaiškėjo, kad beveik pusėje (45,76 proc.) įmonių 2020 m. sumažėjo gamybos ir/ar paslaugų apimtys, didėjo – tik 12,9 proc. įmonių. Didžiausia dalis darbdavių, mažinusių gamybos ir paslaugų apimtis – paslaugų sektoriuje (49,6 proc.). Mažiausia dalis, kuri didino tokias apimtis – taip pat paslaugų sektoriuje (9,8 proc.).
„Paslaugų sektorius ir jame dirbantys žmonės karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu nukentėjo labiausiai – tai patvirtina ir mūsų atlikta darbdavių apklausa. Valstybės teikiama finansinė parama, kurią moka Užimtumo tarnyba, iš dalies amortizuoja patirtus nuostolius ir padeda į prastovas išleistų įmonių darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims išgyventi šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai uždaryti verslai ir negalima vykdyti veiklos“, – sakė Užimtumo tarnybos ir monitoringo vedėja Juratė Stankevičienė.
Anot jos, darbdaviams nuo karantino pradžios 2020 metais iki šiol išmokėta 198,9 mln. eurų subsidijų už darbuotojus prastovose ir po prastovų – 586,9 mln. eurų. 2021 metais finansinė parama įmonėms teikiama toliau – dėl subsidijų jau kreipėsi 1228 įmonių už 28690 darbuotojus prastovose ir 73934 savarankiškai dirbančių asmenų.
Labiausiai veiklos apimtys sumažėjo tarp meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo (73,7 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių (64,1 proc.). Daugiausiai veiklos apimtis mažino įmonės, kurios samdė iki 10 darbuotojų (48,6 proc.). Tarp didinusių gamybos ir paslaugų apimtis įmonių taip pat mažiausiai – paslaugų sektoriuje (9,1 proc.).
Gerokai mažiau – tik 18,6 proc. apklausoje dalyvavusių šalies įmonių šiemet ketina investuoti į įrengimus ir technologijas, kai ankstesniais metais buvo daugiau nei dvigubai planuojančių įmonių plėtrą (40,7 proc.). Net 17,7 proc. darbdavių prognozuoja mažinti investicijas (tik 1,5 proc. 2020 m.). Realiai investicijas pernai didino tik 14,3 proc. apklausoje dalyvavusių šalies įmonių.
24,2 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių 2020 metais mažėjo darbuotojų skaičius, kai tai daryti, vertindami įmonės ateitį, prieš metus planavo penkis kartus mažiau darbdavių (4,4 proc.).
Tik 13,2 proc. įmonių pernai didino darbuotojų skaičių, nors ketino – 22,6 proc. (pagal 2019 metų apklausą).
Mažiausiai darbuotojų skaičius didėjo paslaugų sektoriaus įmonėse (11 proc.) ir įmonėse, kuriose dirbo iki 10 darbuotojų (9,4 proc.). Tuo tarpu net trečdalis įmonių, samdančių daugiau nei 50 darbuotojų, jų skaičių pernai padidino.
Labiausiai darbuotojų skaičius augo žemės ūkyje – 18,2 proc., statyboje – 17,5 proc., pramonėje – 17,3 proc., mažiausiai paslaugų sektoriuje – 11 proc. Tarp mažinusių darbuotojų skaičių labiausiai – 29,3 proc. mažėjo žemės ūkio įmonėse, 24 proc. – pramonėje, 23 proc. paslaugų sektoriaus įmonėse. Mažiausiai darbuotojų neteko statybos sektorius – 17,7 proc.
Šių metų prognozės santūresnės: darbuotojų skaičių didinti planuoja 3,2 proc. punkto mažiau darbdavių, o mažinti ketina 5,4 proc. punkto daugiau nei 2019 m. pabaigoje.
Tik 29,5 proc. apklaustų darbdavių šiemet prognozuoja darbo užmokesčio augimą įmonėje, kai prognozuojant 2020 metams ketino didinti daugiau nei pusė – 50,7 proc.
Pernai darbo užmokestį didinusių įmonių dalis nesiekė penktadalio ir sudarė 18,8 proc., nors 2019 metų pabaigoje 50,7 proc. darbdavių prognozavo vidutinio darbo užmokesčio įmonėje augimą. Didesnė įmonių dalis (12,3 proc.) nurodė, kad vidutinis darbo užmokestis pernai mažėjo (buvo prognozuota – 0,7 proc.). Stabilumą darbo užmokesčio srityje numato išlaikyti 12,3 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių.
Pramonės sektoriaus įmonės 2020 metais buvo vidutinį darbo užmokestį didinusių darbdavių lyderis. Paslaugų sektoriuje fiksuota mažiausia darbdavių, kurie didino vidutinį darbo užmokestį įmonėje, dalis ir didžiausia – tarp sumažinusių. Šiame sektoriuje vidutinį darbo užmokestį mažino administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės (31,3 proc.), meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą vystančios įmonės (24,6 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiantys darbdaviai (20,2 proc.). Pandemijos laikotarpiu iki 10 darbuotojų samdančios įmonės labiausiai mažino vidutinį darbo užmokestį 2020 m. ir taip pat mažiau jų didino.
Apie darbdavių apklausą
Užimtumo tarnybos kasmetinėje darbdavių apklausoje dalyvavo 2454 įmonės atsižvelgiant į apskrityse atskiruose ūkio sektoriuose veikiančių įmonių skaičių bei išlaikant proporcijas pagal įmonėse dirbančių darbuotojų skaičių.
Daugiausiai – 950 (38,7 proc.) įmonių buvo iš Vilniaus, Kauno – 454 (18,5 proc.), Klaipėdos – 309 (12,6 proc.), Šiaulių – 206 (8,4 proc.), Panevėžio – 163 (6,6 proc.), Telšių – 105 (4,3 proc.), Alytaus – 77 (3,1 proc.), Marijampolės – 69 (2,8 proc.), Utenos – 64 (2,6 proc.) ir Tauragės – 57 (2,3 proc.).
Pagal pagrindinės veiklos rūšį daugiausiai – 652 (26,6 proc.) respondentų įmonių buvo iš didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklų, statybos – 343 (14 proc.), apdirbamosios gamybos – 328 (13,4 proc.), transporto ir saugojimo – 243 (9,9 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 198 (8,1 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos – 143 (5,8 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės – 99 (4 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 70 (2,9 proc.), informacijos ir ryšių – 64 (2,6 proc.), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos – 57 (2,3 proc.), nekilnojamo turto operacijos – 56 (2,3 proc.) ir kt.
Pagal sektorius ir darbuotojų skaičių, daugiausiai darbuotojų nuo 250 ir daugiau tarp apklaustų įmonių dirbo pramonėje (5,2 proc.) ir statyboje ( 2,6%), žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose – po 1 proc.
Apklausoje dominavo įmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų – nuo 73,8 proc. paslaugose iki 49 proc. pramonėje (žemės ūkio – 73,7 proc. ir mažiausiai – pramonėje – 49 proc.) 10-49 darbuotojai daugiausiai dirbo pramonėje (32,7 proc.) ir statyboje (30,7 proc.).
50-249 darbuotojus turinčių įmonių didžiausias skaičius buvo pramonėje (13,1 proc.) statyboje (2,6 proc.), paslaugų ir žemės ūkio sektoriuose – po 1 proc.
