Atomine bobute vadinamai poniai Zosei sveikintojai linkėjo sveikatos ir neblėstančios energijos, gyvenimo džiaugsmo, kurio jai tikrai netrūksta.
Pernai smagiai paminėjusi 100 metų jubiliejų, šiandien ji pasigedo ją pernai sveikinusio tuomet mero pavaduotojo pareigas ėjusio Mindaugo Pauliuko. „Kur tas mano jaunuolis, kuris pernai metais mane sveikino?“, – susirinkusių sveikintojų klausė ji, ir vis prisiminusi kartojo, kad per tuos metus taip ir nesulaukė už save vyresnio jaunikio, apie kurio paieškas net per televiziją skelbta buvo. „Negi tiek daug noriu: tik kad būtų vyresnis, kad žalingų įpročių neturėtų ir kad su gražia barzdele būtų“, – juokavo ji.
Svečiams ponia Zosė pasakojo apie savo ilgą gyvenimo kelią, o paklausta apie pasaulio aktualijas, ponia Zosė sako, kad jai baisu, kas pasaulyje darosi. „Labai tikiuosi, kad neateis čia rusas kruvinais batais. Jau Antrąjį pasaulinį karą išgyvenau, užėjo rusai, vokiečiai, vėl rusai. Karo metais dirbau, paskui tremtyje tris metus kentėjau“, – sakė ji. Beje, labai bijojusi koronaviruso, dabar jo nebebijo, trimis skiepais pasiskiepijusi, išeina pasivaikščioti, vis domisi Pakiršinio kaimo gyvenimu, su jaunimu vis dar pabendrauja, rūkančius, netvarkingai gyvenančius vis pabara, paauklėja.
Praėjusiais metais palaidojusi vienintelį sūnų, jubiliatė jaučiasi apsupta artimųjų dėmesio. O jo tikrai užtenka. Jai padeda net septyni anūkai, keturiolika proanūkių ir viena proanūkė.
Taip ir laukia pakiršinietė Zosė Ridikienė 102 metų jubiliejaus ir tikisi, kad virš viso pasaulio taikus dangus bus.
