Norminių kainų didinimas – tik pirmas žingsnis
Šiems pokyčiams atsivers galimybė, jei bus pritarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam projektui dėl norminių studijų kainų apskaičiavimo.
„Be adekvataus aukštojo mokslo finansavimo negalime siekti kokybės: geresnės studijų bazės, studentų gyvenimo sąlygų, aukštesnių dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų, didesnių skatinamųjų stipendijų gerai besimokantiems.
Aukštasis mokslas finansuojamas per studijų krepšelius. Pagal tai, kiek studentų priima aukštoji mokykla, kai studentas priimamas į valstybės finansuojamą vietą, valstybė apmoka studijų kainą. Todėl norint pakelti studijų kokybę, būtina didinti norminę studijų kainą. Šis didinimas tik pirmas žingsnis, valstybės finansavimas ir toliau turi didėti, o studijų finansavimo principai turi keistis iš esmės“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Finansavimas, tenkantis vienam studentui, vienas mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių. Lietuvoje vienam studentui (2017 metų duomenimis) valstybės skiriami 4272 eurai, o EBPO šalių vidurkis buvo 9393 eurai. Mažiau studijos finansuojamos tik Bulgarijoje, Latvijoje, Serbijoje ir Graikijoje.
„Šiuo metu norminės studijų kainos, taikomos valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti, tik iš dalies dengia studijų organizavimo išlaidas. Mažiausias ir neadekvatus valstybės finansavimas yra socialinių mokslų studijoms, todėl būtina didinti finansavimą šioms studijoms“, – pažymi J. Šiugždinienė.
Atsiranda atvejų, kai universitetai iš studentų, kurie moka už studijas ima didesnę kainą, nei moka valstybė ir tokiu būdu mokantys už mokslą papildomai finansuoja valstybės finansuojamus studentus. „Taip neturėtų būti. Ir čia yra vienintelė išeitis – didinti studijų kainą, kad valstybė už studentų rengimą mokėtų kainą, kuri padengtų aukštųjų mokyklų išlaidas rengiant studentus“, – sako ministrė J. Šiugždinienė.
2020 metų priėmimas – neatsižvelgus į valstybės poreikius
Anot ministrės, studijų vietos, remiantis Mokslo ir studijų įstatymu, turi būti planuojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir įvertinant absolventų įsidarbinimo rodiklius. Valstybės finansuojamų vietų skaičius kiek sumažėtų tik socialinių mokslų studijų kryptyse, į kurias 2020 metais vietų skaičius buvo padidintas net 2,4 karto.
2020 metas daugiau kaip 3000 jaunuolių nutraukė studijas valstybės nefinansuojamose vietose ir stojo iš naujo į universitetus dėl to, kad gautų nemokamas vietas. Tačiau dauguma jų stojo į socialinių mokslų studijų kryptis (teisė, socialiniai mokslai, verslas ir viešoji vadyba), kuriose valstybės finansuojamų vietų skaičius buvo padidintas neatsižvelgiant į valstybės ir rinkos poreikius. Todėl tai, kas buvo padaryta 2020 metais, yra vertintina kaip nepagrįstų lūkesčių moksleiviams ir absolventams sukėlimas.
„Valstybė turi apsispręsti: ar ją tikrai tenkina pigiai kainuojančios studijos, ar ji siekia konkuruoti pasaulyje ir didinti studijų kokybę? Turime atvirai pripažinti, kad šiuo metu didelė dalis baigusių socialinių mokslų studijas dirba aukštojo mokslo kvalifikacijos nereikalaujantį darbą“ , – sako J. Šiugždinienė.
Gamtos mokslus, matematiką, statistiką Lietuvoje baigia apie 3,4 proc. absolventų, Jungtinėje Karalystėje 17 proc., Prancūzijoje – 10,1 proc., JAV – 9,9, Kanadoje – 9,8, Airijoje, Austrijoje apie 9 proc. Mažiausiai šių studijų krypčių absolventų yra Kolumbijoje, Čilėje, Brazilijoje, Meksikoje, Kosta Rikoje (1,1-2,4 proc.).
Abiturientai renkasi ne perspektyvias, bet pigiausias studijas
Prieš keletą metų atlikta Lietuvos studentų apklausa parodė, kad tik 40 proc. baigę studijas rinktųsi tą pačią specialybę. Kodėl taip atsitinka? Nes būsimi studentai nėra supažindinami su karjeros galimybėmis, tiksliųjų ir gamtos mokslų dalykų ugdymas nėra patrauklus ir todėl absolventai renkasi ne visada apgalvotai, dažnai pigiau kainuojančias studijas.
Statistika negailestinga. Tarkime, 84 proc. universitetuose baigusiųjų matematikos arba informatikos studijas įsidarbina, 86 proc. jų – aukštos kvalifikacijos darbuose. Vidutinės jų pajamos siekia 1814 eurų. Tuo tarpu 73 proc. universitetuose baigusiųjų socialinius mokslus įsidarbina, tačiau tik 55 proc. dirba darbą, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas, o vidutinės pajamos siekia 1211 eurų. (Jei įtrauktume kolegijas, šie rodikliai būtų dar prastesni).
Šie rodikliai prastesni nei visų krypčių bendrai (59 proc. įsidarbina darbuose, kur reikalingas aukštasis mokslas, vidutinės pajamos 1297 eurų). Kadangi mažiau nei trys ketvirtadaliai įsidarbina ir vos daugiau nei pusė – darbuose, kur reikalingas aukštasis išsilavinimas, tik apie 40 proc. baigusiųjų socialinių mokslų studijas dirba darbą, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas.
Augtų finansavimas magistrantūrai ir kolegijoms
Šiuos netolygumus lemia ir tai, kad šiuo metu universitetuose studijų kainos yra grupuojamos į 8 grupes. Kainos žemiausiose grupėse nepagrįstai atsilieka nuo kitų: atotrūkis tarp didžiausios ir mažiausios kainos šiuo metu yra didesnis nei 9 kartai.
„Kai kurios studijų sritys šia prasme devalvuojamos, netgi dempinguojamos. Pavyzdžiui, socialinių mokslų studijų kainos, kurias aukštosioms mokykloms moka valstybė, nepelnytai daug mažesnės nei kitų sričių. Todėl studijų kainų grupių skaičių planuojama sumažinti nuo 8 iki 5. Tai sumažins studijų kainų skirtumus, kurie daug metų augo nepagrįstai“, – sako J. Šiugždinienė.
Studijų kainų grupių sumažinimas atvertų daugiau galimybių vykdyti tarpkryptines studijas, kas iki šiol buvo sudėtinga dėl didžiulių skirtumų tarp studijų kainų. Taip pat augtų finansavimas magistrantūros studijoms ir kolegijoms. Universitetų studijų kainų grupės susilygintų su kolegijų, o tai pagerintų studentų pereinamumą iš kolegijos į universitetą.
Šis projektas suderintas su Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų asociacija, atsižvelgta į dalį studentų atstovybių išsakytų pastabų.
