Pernai Antologijos kino archyvuose Niujorke turėjęs įvykti išskirtinis Baltijos šalių modernistinio kino pristatymas dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos neįvyko, tad šiemet nuspręsta kinotyrininko Luko Brašiškio sudarytą programą „Baltijos šalių modernistinis kinas: tarp vaizduotės ir realybės“ (angl. Baltic Modernist Cinema: Between Imaginary and Real) rengti virtualiai. Devynis lietuvių, latvių ir estų filmus, pristatomus Antologijos kino archyvų kino teatro internetiniame puslapyje, lydės diskusija su Baltijos šalių kino ekspertais.
„Atsižvelgiant į tai, kad skirtingai nuo kai kurių sovietmečiu kūrusių žymių režisierių Baltijos šalių autorinis kinas nebuvo išsamiai nušviestas, ši programa išryškina XX amžiaus antros pusės lietuvių, latvių ir estų kino išskirtinumą bei pabrėžia jo sąsajas su prancūzų, italų bei lenkų modernistinio kino bangomis“, – sako programos sudarytojas L. Brašiškis.
Anot Antologijos kino archyvų programų sudarytojo Jedo Rapfogelio, jis su kolegomis yra nepaprastai laimingi pristatydami šią išskirtinę Baltijos šalių kino programą.
„Esminė Antologijos kino archyvų misijos dalis sudarant kino programą yra atkreipti dėmesį į užslėptus kino istorijos kampelius, – sako J. Rapfogelis. – Mums svarbu pagerbti ne tik eksperimentinio ir avangardinio kino kūrėjus (kurie pagal apibrėžimą dirba populiariojo kino šešėlyje), bet ir atrasti novatoriškiausius komercinius filmus iš regionų ar epochų, kurių kino tradicijos JAV beveik nežinomos. Baltijos šalių modernistinis kinas yra ideali programa šiuo požiūriu: joje pristatomi devyni filmai atskleidžia nepaprastą XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečių kino turtingumą ir meniškumą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Dauguma šių filmų niekada nebuvo rodyti Niujorke.“
J. Rapfogelis pabrėžė, kad ši kino programa ypač reikšminga Antologijos kino archyvams atsižvelgiant į ilgalaikius šios institucijos ryšius su Lietuva: „Juk Antologiją įkūrė Jonas Mekas, kuris, kaip vienas žymiausių XX a. lietuvių poetų ir garsiausių kino kūrėjų, yra neatsiejama Lietuvos kultūros dalis. Jonas Mekas turėjo didelę įtaką daugeliui Lietuvos menininkų, jis visą gyvenimą išliko atsidavęs Lietuvos ir Baltijos šalių kultūrai. Šiandien Jonas Mekas būtų nepaprastai laimingas matydamas, kad Antologijos kino archyvai pristato Baltijos šalių modernistinį kiną.“
Šioje programoje žiūrovai pamatys tris lietuviškus filmus: legendinę 1969 m. sukurtą Arūno Žebriūno dramą „Gražuolė“, pasakojančią nuoširdžią istoriją apie vaikus ir įvairiaspalvius jų tarpusavio santykius, tais pačiais metais pastatytą Almanto Grikevičiaus vaidybinį filmą „Ave, Vita!“ apie du draugus, kurie, iškentę konclagerio pragarą, sugeba išsaugoti meilę gyvenimui bei žmonėms ir taip pat 1969-aisiais sukurtą Raimondo Vabalo darbą „Birželis, vasaros pradžia“, vaizduojantį vieną birželio tvankumos apimtą mažo provincijos miestelio dieną. Šio filmo scenarijų režisierius su rašytoju Icchoku Meru perrašinėjo kelis sykius, nes šis vis neįtiko cenzoriams ir net keletą dešimtmečių dulkėjo lentynose.
Visus minėtus filmus Lietuvos kino centras restauravo, suskaitmenino ir pritaikė šiuolaikiniams kino ekranams. Lietuvos kino centras nuolat ir planingai šiuolaikiniams ekranams pritaiko, skaitmenina ir restauruoja kino paveldą bei rūpinasi šių filmų sklaida Lietuvoje ir užsienyje.
Su visa Antologijos kino archyvuose pristatoma programa galima susipažinti čia.
Programa „Baltijos šalių modernistinis kinas: tarp vaizduotės ir realybės“ pristatoma bendradarbiaujant su Lietuvos kino centru, Lietuvos kultūros atašė Jungtinėse Amerikos Valstijose Gražina Michnevičiūte, Lietuvos kultūros institutu, Latvijos nacionaliniu kino centru ir Estijos kino institutu.
Komentuoti