Dirbdami grupėse gimnazistai ir jų tėveliai analizavo novelę, argumentuotai pristatė savo įžvalgas apie veikėjų jauseną, simbolines novelės prasmes, kontekstus. Kalbėjosi, ką artėjant svarbiausiam momentui – išėjimui į savarankišką gyvenimą – išgyvena ir jaunas žmogus, ir jo tėvai. Tėvų namai buvo lyginami su Edeno sodu, įsčiomis, kur žmogui gera ir saugu. Tačiau visi vienbalsiais tvirtino, kad išėjimas iš saugių tėvų namų neišvengiamas. Pamokoje aptartos jautrios problemos, kalbėta apie tai, ką kartais žodžiais sunku išsakyti, ir literatūra – J. Apučio novelė „Erčia, kur gaivus vanduo“ – padėjo tai padaryti.
Pamoka baigėsi refleksija. Vaikai dėkojo savo tėveliams už tai, kad negailėdami jėgų ir kantrybės jiems sukūrė saugią erčią, dalino išmintį, buvo kantrūs, visada palaikė, tačiau dabar atėjo laikas pradėti kurtis savo gyvenimą. Visi džiaugėsi žinodami, kad bet kada norėdami prisiminti vaikystę ar užgriuvus negandoms galės sugrįžti į tėvų namus.
Komentuoti