Pasak Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorės dr. Lauros Prascevičiūtės, istorinę erdvę siekiama pritaikyti muziejaus misijai, akcentuoti miestą ir regioną formavusius istorinius įvykius, žmonių, gimusių, dirbusių, kūrusių mieste, atminimą, aktualizuoti miesto paveldo objektus, atskleisti regiono savitumą bei kasdienybės istoriją.
Parodoje „Šeduvos miestas ir miestiečiai“ eksponuojama per 200 kartografinių bei ikonografinių šaltinių, atspindinčių Šeduvos miesto urbanistinę ir architektūrinę raidą, akcentuojančių paveldo objektus, pristatančių miesto įvykius, veiklas, žmones, jų darbus, kasdienybę, šventes, miesto multikultūriškumą – visa tai, kas formavo Šeduvos miesto ir jo bendruomenės tapatumą.
Paroda apima XVII a. II pusės – XX a. II pusės laikotarpį. Daugiausia dėmesio skiriama tarpukario (1918–1940 m.) Šeduvai.
Šeduva buvo įkurta svarbių kelių ruožų susikirtimo vietoje – tai leido jai stiprėti ekonomiškai. Itin didelę įtaką Šeduvos formavimuisi turėjo Šeduvos parapijos įkūrimas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro rūmų statyba. Vienas reikšmingiausių įvykių, lėmusių tolimesnę Šeduvos raidą, – Magdeburgo (miesto savivaldos) privilegijos suteikimas 1654 metais. Šios privilegijos pagrindu miestui buvo suteiktas herbas, buvo leista statyti rotušę, vesti teismus bei rengti kassavaitinius turgus ir metines muges.
Daugiausiai apie Šeduvoje gyvenusius žmones žinoma iš tarpukario laikotarpio. Tarpukariu Šeduva pasižymėjo daugiataute, į įvairias gyvenimo sritis – kultūrinę, socialinę, švietimo, politikos – aktyviai įsitraukusia miestiečių bendruomene.
Paroda „Šeduvos miestas ir miestiečiai“ parengta ne tik remiantis Daugyvenės muziejuje saugoma medžiaga, bet ir pasitelkus Lietuvos nacionaliniame, Lietuvos nacionaliniame dailės, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio, Panevėžio kraštotyros, Šeduvos gimnazijos Antano Bukausko kraštotyros, Šiaulių „Aušros“ muziejuose, muziejuje „Dingęs štetlas“, Lietuvos centriniame valstybės, Kauno apskrities archyvuose, Herderio institute (Vokietija), Ciuricho centrinėje (Šveicarija) bei Varšuvos universiteto (Lenkija) bibliotekose bei kitose institucijose saugomas vertybes. Reikšmingai parodą papildė ir asmeninėse Nijolės Bukauskaitės-Sušinskienės, Rūtos ir Rolando Jamontų, Petro Kaminsko, Sigitos Pliodzinskas, Egidijaus Prascevičiaus, Alvydo Tamošiūno kolekcijose sukauptos vertybės.
Šeduvoje kraštotyros muziejus buvo įkurtas 1959 metais. Muziejus kelis kartus keitė vietą, institucinę priklausomybę, o 1991 metais tapo vienu iš skyrių besikuriančiame Daugyvenės kultūros istorijos muziejuje-draustinyje.
2018 metais Radviliškio rajono savivaldybės taryba Daugyvenės muziejui perdavė kultūros vertybę – pastatą, vadinamą Šeduvos senąja vaistine, jame vaistinė veikė nuo pat pastatymo XIX a. iki uždarymo XXI a. pradžioje. Ateityje šiame pastate įsikurs moderni Šeduvos kraštotyros skyriaus ekspozicija.
Paroda „Šeduvos miestas ir miestiečiai“ veiks iki lapkričio 13 dienos. Šeštadieniais parodą bus galima lankyti nuo 13 iki 17 valandos, kitomis dienomis susitarus iš anksto telefonais 8 649 06980, 8 422 56110.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Radviliškio rajono savivaldybė.
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio informacija
Nuotraukos L. Prascevičiūtės
Komentuoti