„Transporto priemonės apgadinimo rizikos neišvengia ir sertifikuoti servisai bei plovyklos. Tokie apgadinimai kyla ir dėl netyčia atliktų darbuotojų veiksmų ar jų neatidumo, ir dėl netinkamo įrangos naudojimo ar jos gedimo. Žalos paprastai siekia nuo kelių šimtų iki poros tūkstančių eurų, tačiau yra ir didesnių, pavyzdžiui, esame turėję atvejį, kai dėl nekokybiško remonto sugedus automobiliui asmuo pareiškė servisui pretenziją dėl 43 tūkst. eurų. Šią sumą išmokėjo draudimo bendrovė, nes servisas buvo apsidraudęs bendruoju civilinės atsakomybės draudimu (BCAD)“, – sako BTA draudimo bendrovės bendrosios civilinės atsakomybės draudimo produkto vadovas Eugenijus Bulavas.
Daugiausia – subraižymų ir apdaužymų
Pasak draudimo eksperto, automobilių apgadinimo aplinkybės būna įvairios. Servisuose keliant automobilius, lūžta keltuvai, netyčia sudaužomi žibintai, suplėšomas salonas, apgadinama išorės apdaila, montuojant signalizaciją įvyksta trumpasis jungimasis ir sudega valdymo blokas, automobilis apgadinamas bandomųjų važiavimų metu, įvarant jį į servisą ar iš jo. Tokie atvejai nėra dažni, greičiau jau – retai pasitaikantys, tačiau jų neišvengiama.
Dėl nekokybiškai atlikto remonto ypač dažnai pakartotinai sugenda automobilių greičio dėžės ar varikliai. Tai kartais lemia netinkamai pritvirtintos detalės, netyčinės mechanikų klaidos, nepakankamas sistemos patikrinimas prieš atiduodant automobilį klientui. E. Bulavas sako, kadangi varikliai yra kone brangiausia automobilio dalis, tai ir žalos tokiais atvejais siekia nuo 5 iki 43 tūkst. eurų.
Plovyklose kyla rizika, kad įtrūks ar suduš stiklai, bus išlaužti valstybinio numerio rėmeliai, nulaužti valytuvai, veidrodėliai, apibraižytas ar apdaužytas kapotas, durelės, sparnai. Automobiliai apgadinami ir dėl netvarkingai ar ne vietoje padėtos įrangos: vienu atveju į šepetį įsisukusi plovimo žarna subraižė ir apdaužė visą automobilį, kitu atveju transporto priemonę apgadino krisdamos ne vietoje pastatytos kopėtėlės.
Nemažai atvejų nutinka ir dėl plovyklų personalo žmogiškų klaidų. „Pasitaiko, kad darbuotojai išvarinėja automobilį iš plovimo vietos ir parkuodamiesi kur nors atsitrenkia. Taip pat nepalaukiama, kol pilnai pasikels plovyklos vartai – darbuotojui bandant išvažiuoti pro ne iki galo atsidariusius vartus buvo sudaužytas kliento automobilio galinis stiklas ir bagažinės dangtis, o plovyklai tai kainavo 2,6 tūkst. eurų“, – pasakoja E. Bulavas.
Svarbu išsiaiškinti, kas iš tiesų kaltas
Kai automobilis apgadinamas dėl plovyklos ar serviso kaltės, šios įstaigos turi atlyginti ir visą žalą, ir jos administravimo kaštus. Draudimas tuo pasirūpina tada, jei įmonė yra apsidraudusi bendruoju civilinės atsakomybės draudimu.
„Atsakomybė už apgadintus automobilius servisams ir plovykloms tenka tada, kai tai padaro jų darbuotojai, techninė įranga, kai pripažįstama nekokybiškai atlikta remonto ar kita paslauga. Pavyzdžiui, į šepetį įsisukusiam nuo kažkokio automobilio nuplėštam valytuvui apgadinus kitą transporto priemonę, atsakyti ir atlyginti žalą turi plovykla. O štai atvejai, kurie gana dažnai pasitaiko tunelinėse plovyklose, kai dėl vairuotojų užtraukto rankinio stabdžio automobilis laiku neišrieda iš plovyklos ir į jį atsitrenkia kiti, yra jau to automobilio vairuotojo atsakomybė“, – aiškina E. Bulavas.
Pasitaiko atvejų, kai automobiliai yra subraižyti ar kitaip apgadinti seniau, tačiau jų savininkai ima kaltinti plovyklą ar autoservisą ir reikalauja padengti žalą. Todėl darbuotojams rekomenduojama prieš paslaugos suteikimą, jei tik yra galimybė, atidžiai apžiūrėti automobilį ir fiksuoti visus defektus, sužymint juos akte ir pasirašant kartu su automobilio savininku.
„Pretenzijų dėl automobilio subraižymo dažniau sulaukia plovyklos, kuomet jų vairuotojai po plovimo pastebi įbrėžimus ir reikalauja atlyginti žalą. Tokiais atvejais pirmiausia reikia fiksuoti įvykį bei nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog ryšį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o tai galima padaryti nufotografuojant pažeidimus ir kviečiant atsakingas tarnybas, pavyzdžiui, policiją. Esame turėję atvejį, kai plovyklos klientas tikino, jog žala automobiliui buvo padaryta dėl plovyklos šepečio, tačiau pasinaudojus nepriklausomų ekspertų pagalba buvo išsiaiškinta, kad kaltas visai ne šepetys ir ne plovykla“, – sako E. Bulavas.
Jo teigimu, plovyklos paprastai neturi reikiamų žinių atsekti galimas sukčiavimo schemas, o draudimo bendrovės su tuo susiduria dažnai, tad yra sukaupusios nemenką patirtį ir gali tinkamai pasirūpinti administravimo procesu, nepriklausomų ekspertų išaiškinimais, kitomis procedūromis. Šiais kaštais taip pat pasirūpina draudimo bendrovė, tad įmonėms tuo rūpintis nebereikia.
Reklama: valytuvai automobiliams
